Specialistų žinutė, norintiems dirbti informacinių technologijų sektoriuje: jei čia jus vilioja tik pinigai – nevarkite

Vis dažniau specialistai skatinami atkreipti dėmesį į informacines technologijas – kitaip tariant, netyla kalbos apie poreikį persikvalifikuoti. Vis tik, ar tai įmanoma visų profesijų atstovams? Kiek laiko reikia, norint įgyti reikalingų įgūdžių? Į šiuos klausimus specialioje „LOGIN 2020“ laidoje kalbėjosi „Vilnius Coding School“ pardavimų vadovas Jevgenij Abdulajev ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto lektorius, daktaras Vytautas Ašeris.

Svarbiausia – loginis mąstymas ir domėjimasis pasauliu

Pašnekovai sutiko, kad apie žmones, dirbančius šioje srityje, vis dar sklando tam tikras nusistovėjęs mąstymas – įsivaizduojama, kad visi, informacinių technologijų sektoriaus darbuotojai yra programuotojai.

„Turbūt yra toks stereotipinis požiūris, kad IT specialistas yra žmogus, sėdintis su šlepetėmis, su kažkokiais marškinėliais, rūsyje, bandantis kažką „nuhackinti“. Tačiau šiais laikais IT specialisto sąvoka daug labiau prasiplėtė – ji apima ne vien programuotoją. IT specialistu galima bendrai pavadinti kiekvieną žmogų, kuris dirba darbą, susijusį su kompiuteriais ir kompiuterinėmis sistemomis. Visų pirma, vieni dirba su programine įranga, kiti – su kompiuteriniais įrenginiais. Aš turbūt žymiai daugiau patirties turiu toje pirmojoje, kur dirbama su programinės įrangos kūrimu. Ten, be jau minėtų programuotojų atsiradę daug daugiau specialybių, tokių kaip vien testuotojai, automatizavimo specialistai ir kiti“, – pokalbį pradėjo V. Ašeris.

Kol vienas laidos pašnekovų keitė nusistovėjusį požiūrį, pateikdamas informaciją apie pokyčius IT sektoriuje, kitas įvardijo pagrindines savybes, kurias turi turėti žmogus, norintis šioje srityje sėkmingai dirbti.

„Viena pagrindinių ir pirmųjų savybių turėtų būti noras mokytis bei noras siekti žinių – jeigu žmogus neturi noro, galbūt, jį paprasčiausiai žavi įsivaizdavimas, kad programuotojai gerai gyvena, daug uždirba. Vis tik, jei jis neturi noro, su problema susiduriama dar mokymosi procese. Besimokydamas žmogus susiduria su kažkokiais iššūkiais ir negali jų įveikti, nes tiesiog nėra noro. Kitas dalykas – labai svarbu yra loginis mąstymas ir matymas viso, platesnio paveikslo, kaip logiškai susidėlioja veiksmų seka, kaip galima kurti sprendimą, kad jis veiktų efektyviai. Taip pat labai svarbu kažkiek analizuoti savo klaidas ir mokytis iš jų. Viskas gali pavykti iš pirmo, antro, trečio ar net ketvirto karto. Todėl programuotojai, kaip ir daugelis kitų specialistų, turėtų pasižymėti atkaklumu ir, kaip minėjau, platesnio paveikslo matymu. Kaip pasakė vienas mūsų lektorius – aš, gaudamas naują produktą, turiu mokytis naujų dalykų – jeigu mes dirbame su aviacijos sprendimu, turiu mokytis, kaip veikia oro uostas, jeigu mes dirbame su muziejumi, aš turiu suprasti, kaip veikia muziejus ir panašiai. Viskas atsiremia į norą, atkaklumą ir loginį mąstymą“, – aiškino Jevgenij Abdulajev.

Į programavimą eiti dėl pinigų – klaida

J. Abdulajev išskyrė ir dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, norint persikvalifikuoti – visų pirma, svarbiausia pasirinkti tą IT sritį, kuri jums yra pati įdomiausia. Orientuojantis į iš tiesų dominančius dalykus, o ne tik atlyginimą, kurį gauna toje srityje dirbantys žmonės, galima greičiau įgyti įgūdžių, pakelti kompetencijas – kitaip tariant, gauti dalykų, kurie ateityje ir užtikrins didesnį darbo užmokestį.

„Nemažai žmonių, kurie persikvalifikuoja, nežino, ar jiems patinka IT sritis, ar ne. Todėl iš pradžių reikėtų išsibandyti savo jėgas, pabandyti kelias programavimo kalbas, sritis, pasižiūrėti, kuri jums – įdomiausia. Kitas dalykas – geru specialistu galima būti ne tik IT srityje, tačiau mes negalime atmesti fakto, kad technologijos atkeliauja į daug kitų specialybių. Tad, tarkime, jeigu esu pardavimų vadovas ir analizuoju kažkokius duomenis – aš juos galiu analizuoti pasinaudodamas tam tikrais įrankiais, galiu analizuoti tiesiog iš akies, kas, turbūt, nebūtų teisinga ir efektyvu, arba galiu įgyti kažkokių naujų kompetencijų, analitikos įrankių ir daryti darbą efektyviau. Be to, turėdamas pardavimų vadovo patirtį bei analitikos žinias, duomenų analitikos įrankių kompetencijas, aš galiu tapti įdomus ir kitoms kompanijoms, kurios, galbūt, jau dirba su naujesnėmis technologijomis“, – pridūrė jis.

Pasak pašnekovo, pasikėlus savo kompetencijas – nebūtinai visiškai persikvalifikavus – žmogus irgi gali uždirbti nemažą atlyginimą, būdamas savo srities profesionalu.

Amžius – ne riba

Kalbėdami apie persikvalifikavimą, laidos dalyviai pabrėžė, kad čia – ribų nėra. J. Abdualejev net atskleidė sėkmės istoriją – brandaus amžiaus moteris, nusprendė tapti testuotoja ir šiuo metu ja ir dirba viename banke. Dar viena „Vilnius Coding School“ baigusi moteris pensijai nusprendė pasiruošti kitaip – pas juos nusprendė ateiti ir išmokti puslapių programavimo – tam, kad išėjusi į pensiją galėtų susikurti elektroninę parduotuvę.

„Mano paskaitose sėdi studentai, kuriems šiuo metu 20 ar šiek tiek daugiau metų. Jeigu pagalvotume, šie žmonės jau nebeatsimena pasaulio be „Google“. Vadinasi, jie turi tokį įgimtą įgūdį susirasti informaciją, ko, galbūt, aš neturėjau. Tad, jie turi tam tikrą pranešumą prieš vyresnius žmones. Tačiau jeigu žmogus yra žingeidus ir siekiantis tobulėti, nesvarbu, kiek jam metų – 40 ar 60“, – apie tai, kad darbas IT sektoriuje nėra priklausomas nuo amžiaus, kalbėjo Vytautas Ašeris.