Kartais pakanka tik idėjos
„Unicorns Lithuania“ buvusi vadovė Inga Langaitė aiškino, kad norint tapti „vienaragiu“ įmonei svarbūs keli aspektai. Pirma, produktas ar paslauga turi būti tokia, kurią būtų lengva pardavinėti visame pasaulyje. Tarkime, atidarius kepyklėlę senamiestyje veikla apribojama, nes yra kepinių ir aptarnaujamų klientų limitas. Tuo tarpu, pavyzdžiui, „Vinted“ neturi ribų, kiek klientų gali naudotis platformos paslaugomis ir iš kokių šalių jie yra.
Antra, labai svarbi paties produkto arba jo pozicionavimo bei pardavimo inovacijos. Yra vienaragių, kurie pakeičia net žmonių elgseną. Tarkime, „Bolt“ programėlės atsiradimas iš esmės pakeitė judėjimą taksi. Paslauga – sena, tačiau pateikta kitaip buvo priimta su džiaugsmu. „Nereikia turėti iliuzijų, kad visi vienaragiai sukuria unikalias verslo idėjas. Kartais pasiūloma geresnė, greitesnė, inovatyvesnė jau esamų idėjų versija“, – kalbėjo I. Langaitė.
Vienaragių sėkmei labai didelės įtakos turi greitis, inovacijos, gebėjimas prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir, svarbiausia, vartotojo, poreikių. Startuoliai vos per dieną gali atlikti labai daug bandymų, kad išsiaiškintų, kas labiau skatina vartotoją rinktis jų paslaugas. Laimi tie, kurie gali greičiausiai prisitaikyti.
„Galiausiai, svarbus gebėjimas nepasiduoti. Tarkime, „Tesonet“ sukūrė virš 30 produktų, tačiau didžiausią sėkmę patyrė tik vienas. Ši savybė pasikartoja kalbant su skirtingų vienaragių įkūrėjais. Statistiškai, vienaragiais vidutiniškai tampama per 5-7 metus. Pirmasis Lietuvos vienaragis užtruko ilgiau, nes jam teko pralaužti pirmuosius ledus, neturėjome patirties ir ekosistemos šalies viduje. Šiuo metu užsienio investuotojai pradeda pažinti Lietuvos startuolius, iš dalies lengvėja kapitalo pasiekiamumas“, – aiškino „Unicorns Lithuania“.
Pirmojo mūsų šalies vienaragio „Vinted“ generalinis direktorius Thomas Plantenga paaiškino, kodėl verslui šis statusas – svarbus: „Tapimas vienaragiu mums buvo svarbus įvykis, pavyzdžiui, tai padėjo pelnyti pripažinimą, pritraukti įsidarbinti bendrovėje puikius talentus ir parodyti, kad kuriame verslą, turintį tvirtus ilgalaikius užmojus. Tai taip pat buvo svarbus įvykis ir platesnei Lietuvos verslo bendruomenei, kuris vis dar yra įdomus žmonėms už Lietuvos ribų“.
Konkurencinė aplinka Lietuvoje – nedidelė
Verslo pasaulyje labai svarbi ir konkurencinė aplinka, tačiau Lietuvos startuoliai kol kas dėl to nelabai suka galvą. Anot I. Langaitės, dėl mūsų šalies ir ekonomikos mažumo aplinka yra labai palanki startuoliams. Mūsiškiai pradeda ir verslą formuoja iškart galvodami apie užsienio rinkas, Lietuva nėra jų tikslinė rinka. Lyginant su, pavyzdžiui, Lenkijos startuolių ekosistema – situacija kardinaliai skiriasi. Šiuo metu ji turi 5 vienaragius, nors pagal šalies dydį proporcingai su Lietuva, jie turėtų turėti apie 37. Taip yra, nes pradedama nuo vidaus rinkos, koncentruojamasi į vietinį vartotoją, o išaugus iki tokio dydžio, kad būtų galima plėstis į užsienį, verslą reikia perorientuoti iš naujo, lyg pradėti nuo pradžių. Taip pat yra komforto zonos faktorius, kuris didelėse šalyse dažnai nepadeda.
„Lietuvos startuoliai šalies viduje nekonkuruoja. Todėl gali patogiai dalintis kontaktais, rekomendacijomis, išmoktomis pamokomis. Konkurencija atsiranda kalbant apie talentus, kurių mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, trūksta. Ypatingai trūksta žmonių aukščiausių vadovų pozicijoms, komercializavimo specialistų. Startuoliai suteikia naudos Lietuvai pritraukdami lietuvius, kurie emigravo, sukūrė įspūdingas karjeras tarptautinėse kompanijose. Pagaliau šie žmonės randa, kaip savo patirtį užsienyje panaudoti dirbant Lietuvoje“, – kalbėjo pašnekovė.
T. Plantenga pastebėjo, kad norintiems tapti „vienaragiu„konkurencija su didesnėmis rinkomis – kur kas svarbesnė, negu esanti šalies viduje. Pasak jo, milijardo vertės pasiekimas daugeliu atžvilgių yra „tik“ finansinis etapas, o vien tik finansiniai etapai nesukuria sėkmingo verslo ir nesuteikia galimybių. Įmonėms klestėti, veikiau, padeda skirtingų veiksnių derinys. „Mums taip pat buvo svarbu turėti aiškią misiją – paversti naudotus daiktus pirmuoju pasirinkimu. Tai yra tai, kas mūsų vadovus ir komandas sujungia ir padeda įmonei judėti į priekį bei suvienija siekiant bendrų tikslų. Taip pat mums reikėjo gerai suprasti, kokie svertai padėtų mums augti, tad išvystėme patikimą finansų valdymą. Žinoma, platesnė ekonominė ir konkurencinė aplinka turi įtakos vertinimui. Šia prasme tapimas vienaragiu buvo pirmas žingsnis ilgesnėje kelionėje. Kai tuo metu pritraukėme finansavimą, buvome įsipareigoję sukurti didesnę vertę, todėl reikėjo pateisinti didelius lūkesčius“, – sakė „Vinted“ generalinis direktorius.
Įmonės vertės didinimas – vadovų užduotis
Darbo skelbimuose dažnai pabrėžiama, kad įmonė – tarsi antra šeima, kurioje visi gelbsti vieni kitiems ir siekia tų pačių tikslų. Nors „vienaragiai“ taip pat neretai pabrėžia šią vertybę, ar tikrai visa komanda vienodai prisideda ar siekia prisidėti prie išskirtinio statuso gavimo?
I. Langaitė sako, kad siekiant tokio tikslo, visgi¸ didžiausia atsakomybė krenta ant įkūrėjų pečių, o toliau idėjos plinta lyg ratilai vandens paviršiumi. Nuo įkūrėjo priklauso komandos atmosfera ir pagal tai renkama pati komanda nuo pat pradžių.
„Atkaklumas, alkis ir nepasidavimas labai svarbus visai komandai ir ypač įkūrėjui. Net radus nišą ar produktą, nuolat susiduriama su iššūkiais. Keičiasi rinka, komanda, įmonei augant kyla papildomų iššūkių. Todėl labai svarbu nepasiduoti kilus problemoms“, – kalbėjo „Unicorns Lithuania“ vadovė.
T. Plantenga pridūrė, kad skirtingoms bendrovėms prireikia skirtingų priemonių, kad pasiektų 1 mlrd. eurų vertę, ir tai tikrai nėra vien tik „ilgų darbo valandų“ klausimas. Tai taip pat nėra paskutinė kelionės dalis: „Tapę vienaragiu mes jau daug pasiekėme ir mūsų dar laukia ilgas kelias“.
Europa pasiruošusi išauginti daugiau „vienaragių“
Viena iš idėjų, kaip greičiau tapti vienaragiu yra – populiarios veiklos srities pasirinkimas. Tačiau pašnekovai įsitikinę, kad to nepakanka, mat įtakos turi ir didesni veiksniai. Pavyzdžiui, Europoje vienaragių yra labai mažai – mažiau nei 200, o JAV– daugiau nei 700. Be to, per pastaruosius 30 metų Europoje nebuvo sukurta nė viena 100 mlrd. dolerių vertės įmonė, tuo tarpu JAV jau yra keletas įmonių, kurių vertė viršija 1 trilijoną dolerių.
„To priežasčių yra daug, pradedant skirtingomis reguliavimo sąlygomis ir baigiant skirtingomis rinkos sąlygomis. Tačiau tai rodo, kad Europos šalyse yra erdvės išaugti daugiau vienaragių ir mes tikimės tapti didesnės įmonių grupės dalimi ateityje“, – aiškino „Vinted“ generalinis direktorius.
I. Langaitė sutiko, kad tam tikros rinkos, kurios dėl skirtingų priežasčių auga savaime, yra palankesnės startuoliams. Tačiau atradus specifinę nišą, visiškai nesvarbu, ar sritis bei technologija bus populiari, ar ne. „Pavyzdžiui, yra startuolis, veikiantis saulės energetikos srityje, kuriam artimiausiu metu prognozuojamas vienaragio statusas. Jo rinka per pastaruosius metus augo keliais šimtais procentų visame pasaulyje. Jie atliepė staigiai kilusį saulės elektrinių poreikį būtent tuo metu, kai kilo jų populiarumo banga. Jie siūlo produktą tiems, kurie projektuoja dideles saulės elektrines. Kitas pavyzdys – naudotų automobilių dalių pardavimo platforma. Šių daiktų populiarumo bangos nebuvo, poreikis smarkiai nesikeitė, tačiau startuolio sugalvotas pateikimas su purvu ir netvarka besisiejančią sritį perkelti į virtualią aplinką šovė iki dangaus“, – kalbėjo „vienaragių“ ekspertė.
