Sveikatos programėlės naudojamos labai plačiai
2021 m. programėlės, padedančios stebėti sveikatą, sudarė 47 proc. visų naujų programėlių. Tai didelis šuolis nuo 2015 m., kai šis skaičius siekė 28 proc., rašo segwitz.com.
Portalo straipsnyje „Healthcare in Your Pocket: Exploring the Rise of Mobile Health Apps“ (liet. „Sveikatos priežiūra jūsų kišenėje: tyrinėjant mobiliųjų sveikatos programėlių augimą“) rašoma, kad išmaniųjų telefonų atsiradimas paskatino pasaulinį judėjimą mobiliųjų programėlių kūrimo link, o sveikatos priežiūros programėlės greitai atsidūrė dėmesio centre:
„Šios mobiliosios sveikatos programėlės atsirado dėl būtinybės padaryti sveikatos priežiūrą prieinamą ne tik tradicinėse sveikatos įstaigose, siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, ligų valdymą ir remti medicininį išsilavinimą.“
Sveikatos priežiūros programėlės pasitelkiamos daugeliui aspektų, susijusių su sveikata, gera savijauta, stebėti. Minėtame straipsnyje jos suskirstytos į keletą pagrindinių kategorijų:
klinikinės informacijos ir diagnostikos programėlės – tai skaitmeniniai gydytojų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų padėjėjai, padedantys racionalizuoti klinikinę praktiką ir atlikti medicininius tyrimus;
telemedicinos programėlės – jos padeda sumažinti atstumą tarp pacientų ir gydytojų, tam tikra sveikatos priežiūra ir konsultacijos gali būti teikiamos virtualiai;
sveikatos valdymo programėlės – skirtos individualiai žmogui, jos palaiko įvairių sveikatos būklių valdymą – nuo diabeto ir psichinės sveikatos iki širdies ritmo ir cholesterolio kiekio stebėjimo;
sveikatingumo ir kūno rengybos programėlės – plati kategorija, apimanti viską nuo programėlių, kurios padeda sekti mitybą ir kalorijas, valdyti stresą, stebėti miego modelius, iki kitų gyvenimo būdo programėlių, skirtų sveikesnio gyvenimo įpročiams puoselėti.
Pernai atsisiuntė daugiau kaip 2 mlrd. kartų
Išanalizavę 2023 m. duomenis, „Healthnews“ išsiaiškino, kurios šalys dažniausiai naudoja sveikatos ir kūno rengybos programėles ir kurioms jų teikia pirmenybę.
Straipsnyje „Ranked: Countries That Use Health and Fitness Apps the Most“ (liet. „Reitingai: šalys, kuriose sveikatos ir kūno rengybos programėlės naudojamos dažniausiai“) rašoma, kad vien 2023 m. žmonės visame pasaulyje atsisiuntė sveikatos ir kūno rengybos programėlių daugiau kaip 2 mlrd. kartų – tai yra 44 proc. daugiau nei nuo COVID-19 pradžios.
Remiantis „Healthnews“ analize, Europa pirmauja sveikatos ir kūno rengybos programėlių diegimo srityje. Portugalija pretenduoja į aukščiausią sąrašo vietą, antroje vietoje – Prancūzija, trečioje – Belgija, penktoje – Nyderlandai, šeštoje – Jungtinė Karalystė, septintoje – Italija, aštuntoje – Vokietija, devintoje – Ispanija. Į šalių dešimtuką dar pakliūva Singapūras ir Pietų Korėja – šios šalys dalijasi atitinkamai ketvirtą ir dešimtą vietas.
Daugiausia kartų Portugalijoje buvo atsisiųsta sveikatos ir kūno rengybos programėlė SNS24. Ji yra Portugalijos nacionalinės sveikatos sistemos dalis, joje naudotojams siūloma daugybė funkcijų, įskaitant medicinines konsultacijas, simptomų patikrą, susitikimų planavimą, receptų papildymą ir prieigą prie sveikatos įrašų.
Prancūzijoje populiariausia kūno rengybos programėlė „Compte Ameli“, taip pat čia labai populiarios vaikščiojimo programėlės. Belgijoje daugiausia žmonės naudojosi programėle „Basic-Fit“, taip pat „AllTrails“ ir „Komoot“.
Singapūre populiariausia programėlė – „HealthHub SG“, toliau seka „Health Buddy“, palengvinanti „SingHealth“ apsilankymų klinikoje valdymą, ir nacionalinės universitetinės sveikatos sistemos „OneNUHS“, suteikianti naudotojams prieigą prie sveikatos informacijos ir paslaugų įvairiose sveikatos sistemos institucijose.
Olandai pirmenybę teikia tokioms sveikatos ir kūno rengybos programėlėms kaip „Komoot“, „Bacit-Fit“ ir „AllTrails“.
Vertinant programėles apskritai, pernai aukščiausią vietą užėmė menstruacijų stebėjimo programėlė „Flo“, parsisiųsta beveik 21 mln. kartų. „Leap Fitness Group“ sukurta programėlė „Home Workout - No Equipment“ buvo atsisiųsta 18,5 mln. kartų, trečioje vietoje – „QR Code Scanner“ programėlė „Blood Pressure“, kuri parsisiųsta 16,6 mln. kartų. Nė viena psichikos sveikatos ar meditacijos programėlė nepateko į 2023 m. pasaulio populiariausių programėlių dešimtuką.
Šiaurės šalys renka geriausias
Šalių, kurios daugiausia naudoja sveikatos ir kūno rengybos programėles, reitinge Šiaurės šalys atsidūrė žemesnėse pozicijose: 14 vietoje – Švedija, 15-oje – Norvegija, 18-oje – Danija, 25-oje – Suomija, Islandija į 50-uką nepateko.
„Nordic Innovation“ programos vyresnysis patarėjas Rasmusas Malmborgas portalui „Delfi“ pasakojo apie konkursą „Nordic Health App Award“, rengiamą pagal Gyvybės mokslų ir sveikatos technologijų programą, kurio tikslas – atrasti ir pripažinti Šiaurės šalių sveikatos programėles ir prisidėti prie prieinamesnės, individualizuotesnės ir tvaresnės sveikatos priežiūros sistemos, atitinkančios Šiaurės šalių sveikatos viziją iki 2030 m.
Pernai šio konkurso nugalėtoja tapo švedų programėlė „Paindrainer®“, kuri apibūdinama kaip savikontrolės prietaisas, skirtas asmenims, kenčiantiems nuo lėtinio skausmo. „Naudodamiesi mobiliąja programėle vartotojai gali registruoti savo kasdienę veiklą ir skausmo lygį, o tai leidžia programėlės dirbtinių neuronų tinklui nustatyti unikalius skausmą sukeliančius veiksnius. Po 20 dienų programėlė teisingai nuspėja 95 proc. veiksnių ir siūlo asmenines rekomendacijas gyvenimo kokybei gerinti ir skausmui mažinti“, – rašoma nordicinnovation.org.
Į finalą taip pat pateko dar keturių įmonių sukurtos programėlės. „Medanets“ sukūrė programėlę, kuri pagerina slaugytojų darbo eigą, nes integruojasi su elektroninių sveikatos įrašų sistemomis, sustiprina sprendimų priėmimą ir suteikia daugiau laiko pacientų priežiūrai. „SeeWound“ yra novatoriška dirbtinio intelekto mobilioji programėlė, skirta objektyviai stebėti sunkiai gyjančių žaizdų gijimą.
Programėlė „Ommej“ skirta pasaulinėms psichikos sveikatos problemoms spręsti, leidžianti anksti nustatyti psichikos sveikatos riziką ir palengvinti veiksmingą intervenciją. O „Icura“ siūlo skaitmeninį reabilitacijos įrankį, kuriame programėlė susiejama su judesio jutikliu, todėl pacientams, sveikstantiems po ligos ar hospitalizavimo, parengiamos pritaikytos pratimų programos. Ji skatina pacientus siekti didesnio savarankiškumo ir geresnės gyvenimo kokybės, optimizuojant sveikatos priežiūros išteklius.
Kodėl būtina sertifikuoti?
Kalbėdamas apie sveikatos programėles R. Malmborgas teigė, kad Šiaurės šalyse jos yra didelių diskusijų objektas dėl savo kokybės.
Paklaustas, kiek galima pasitikėti sveikatos programėlėmis, R. Malmborgas sakė: „Tai labai rimtas klausimas ir viena priežasčių, kodėl „Nordic Innovation“ nusprendė finansuoti Šiaurės šalių skaitmeninės sveikatos vertinimo kriterijų (Nordic Digital Health Evaluation Criteria, NordDEC) kūrimą, yra ta, kad gydytojai ir medicinos personalas yra labai susirūpinę dėl sveikatos programėlių ir jų teikiamos informacijos kokybės bei patikimumo.
Ne mažiau svarbus yra klausimas, kur patenka iš jūsų, kaip vartotojo ar paciento, surinkti duomenys? Kur duomenys saugomi ir kaip saugiai jie saugomi? Vėlgi tai taip pat yra priežastis, dėl kurios buvo paremtas NordDEC – čia mes žinome, kur duomenys yra saugomi – būtent Šiaurės šalyse esančiame serveryje.“
Pasiteiravus, kiek svarbu tokias programėles sertifikuoti ir kas šiuo klausimu jau daroma Šiaurės šalyse, R. Malmborgas sakė, kad yra keletas nacionalinių iniciatyvų, skirtų sveikatos programėlėms sertifikuoti Suomijoje ir Norvegijoje, taip pat, minėta Šiaurės šalių iniciatyva:
„NordDEC dar nėra priimtas pagal nacionalinį standartą nė vienoje Šiaurės šalyje, tačiau tai yra dalis sprendimo, kuris svarstomas Švedijoje ir galbūt kitose Šiaurės šalyse. NordDEC yra glaudžiai susijęs su Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos sertifikavimu ir tuo pačiu su tuo, kas rengiama ES lygmeniu.
Tikslas yra sukurti sertifikavimo sistemą, kuri užtikrintų, kad sveikatos programėlės Šiaurės šalyse būtų geros kokybės ir prižiūrimos jas kuriančių įmonių. Šis vertinimo kriterijus taip pat padės užtikrinti, kad būtų kontroliuojama, kur nukeliauja duomenys.
Be to, Šiaurės šalyse įdiegus NordDEC, įmonės galėtų gauti vieną sertifikatą vienoje Šiaurės šalyje ir automatiškai gauti prieigą prie kitų Šiaurės šalių, tokiu būdu sveikatos programėlių kūrėjų rinka taptų daug didesnė. Manome, kad tai paskatins kokybiškų sveikatos programėlių kūrimą.“
Naudojasi gamintojų programėlėmis
„Similarweb“ šių metų birželio 29 d. duomenimis, Lietuvoje naudojamų sveikatos ir kūno rengybos programėlių dešimtukas atrodė taip: „Komoot“ (žygiai, dviračiai, bėgimas), „Strava“ (bėgimas, dviračiai, žygiai), „Health Tracker“, „Mi Fitness (Xiaomi Wear)“, „Step Counter“ (Hitchhike Tech; žingsniamatis), „Step Counter“ (Leap Fitness Group; žingsniamatis), „Health Tracker: BP Monitor“ (kraujospūdžio matuoklis), „Follow me“ (treniruotės, planai), „Flo“ (menstruacijų ir nėštumo sekimas), „Step Tracker“ ( Leap Fitness Group; žingsniamatis).
„Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius, paklaustas apie sveikatos programėles, sakė, kad turintys išmaniuosius telefonus ir laikrodžius, pirmiausia naudojasi gamintojų programėlėmis, nes jos labiausiai pritaikytos prie paties įrenginio techninių parametrų:
„Samsung Health“, „Apple Health“, „Huawei“, „Garmin“ ir kitos yra bazinio lygio programos, kurias žmonės naudoja, turėdami vieną ar kitą įrenginį. Jos turi gana daug funkcijų ir jų vis daugėja. Pastaruoju metu ypač gerinamos miego sekimo funkcijos, kiekvienas išmanusis laikrodis turi kažkiek galimybių sekti tam tikrų sporto veiklų, jas automatiškai įjungti, atpažinti.“
Pašnekovas taip pat išskyrė sporto programėlę „Strava“, kuri, pasak jo, yra populiari tiek tarp aktyviau sportu užsiimančių, tiek tarp mėgėjų, nes leidžia kurti savo socialinius ratus, dalytis savo pasiekimais.
„Pasaulyje labai populiari „Nike Run Club“ programėlė, ji, kaip ir kitos, pasižymi tuo, kad turi daugiau patarimų, rodoma daugiau pratimų. Kai kurios mokamos programėlės turi gyvų trenerių, kai kurios tiesiog turi surinkusios sporto kompleksus, yra programėlių, kuriose dirbtinis intelektas pagal suvestus duomenis asmeniškai jums parenka pratimus.
Taigi gamintojų programėlės labiau skirtos parametrams sekti, kitų kūrėjų – turi daugiau rekomendacijų. Kiekvienas gali pasirinkti, kas jam labiau patinka – ar kardio treniruotės, ar įdomesni žygiai, – sakė A. Lukošius ir pridūrė, kad pats naudoja populiarią „Komoot“ programėlę: – Žmonės gali nueiti gražų maršrutą ir pasiūlyti jį tau, gali važiuoti dviračiu, bėgti, siūlomos įdomesnės vietos visame pasaulyje.“
Nuo žingsnių iki elektrokardiogramos
Daugelio naudojamas išmanusis laikrodis, A. Lukošiaus teigimu, yra įrenginys, padedantis sekti sporto parametrus. Jis pirmiausia naudojamas žingsniams skaičiuoti, taip pat veikia kaip geras motyvatorius – primena, kad jau laikas pajudėti, o už pastangas dar ir pagiria.
„Juo taip pat galima matuoti pulsą – tai labai svarbus parametras, leidžiantis sporto programoms matuoti, kiek tu save apkrovei sportuodamas. Yra ir gudresnių matavimų: elektrokardiograma, kraujo prisotinimas deguonimi, temperatūros (padeda sekti menstruacijų ciklą), kūno masės indekso matavimai.
Visi šie jutikliai jau yra yra daugelyje laikrodžių ir iš jų surenkamų duomenų galima daryti tam tikras išvadas. Pavyzdžiui, miego sekimo režimas skaičiuoja, kaip miegant dirba širdis, kiek laiko miegojai giliai, kiek paviršutiniu miegu, kiek buvai prabudęs. Kai kurios programėlės pateikia ir rekomendacijas, kai kurios turi žadintuvo funkcijas ir žadina būtent tada, kai pakinta miego režimas į palankesnį pabusti.
Pavyzdžiui, „Apple“ išmanieji laikrodžiai turi ir šeimos pajungimo funkciją, tarkime, savo tėvams įgiję tokius laikrodžius per šeimos paskyrą jūs galėsite stebėti, matyti duomenis, žinosite, jei kas nors atsitiktų, – vardijo A. Lukošius ir pridūrė: – Manau, kad dauguma ateities funkcijų bus pagrįstos šitų parametrų geresne analize, pasitelkiant tą patį dirbtinį intelektą, kurie leis pateikti daugiau rekomendacijų arba daugiau tikslių duomenų apie mūsų sveikatą ir aktyvumą.“
Prieš diegiant – pasianalizuoti
Kalbėdamas apie išmaniuosius laikrodžius, A. Lukošius pabrėžė, kad jų parametrai nėra tokie tikslūs kaip profesionalių medicinos įrenginių arba sportininkų naudojamų matuoklių ant krūtinės, tačiau duomenų suma, nes matuojama nuolat, jo teigimu, yra pakankamai tiksli, kad būtų mums aktuali.
„Svarbiausia naudojantis sveikatos programėlėmis patiems nepriiminėti sprendimų dėl savo sveikatos būklės, tarkime, nepradėti savavališkai vartoti vaistų. Programėlė yra gerai kaip papildomas informacijos šaltinis. Tačiau, jei dėl ko nors sunerimote, reikėtų kreiptis į gydytoją, apie tai pasikalbėti su juo, atlikti tam tikrus tyrimus“, – patarė pašnekovas.
Pasiteiravus apie programėlių kibernetinį saugumą, A. Lukošius sakė, kad, norint įsidiegti vieną ar kitą programėlę, pirmiausia reikėtų atlikti analizę: „Žiūrėti, kiek žmonių pasaulyje ją yra įsidiegę, kokie yra žmonių atsiliepimai, koks yra jos reitingas. Ir, aišku, nesidiegti iš nežinia kur, yra oficialių gamintojų „Google Play“, „App Store“ parduotuvės. Ir čia netyčia gali pasitaikyti kenkėjiškų, bet jie tai kontroliuoja ir dauguma programėlių yra geros.
Jei kas nors rekomendavo tam tikrą programėlę, bet jos nematote oficialioje parduotuvėje ir randate kažkur neoficialią, reikia būti atsargesniems, sekti, kokie leidimai suteikti, kaip viskas veikia. Manau, sporto programėlės yra saugesnės, mažiau saugios būna visokios eksperimentinės.“
Sveikatos programėlės – ilgalaikė rinka
Paklaustas, kaip vertina sveikatos priežiūros programėlių ateitį, R. Malmborgas sakė, kad, jo manymu, tai yra ilgalaikė rinka:
„Realybė tokia, kad Šiaurės šalyse, kaip ir visoje Europoje, gyventojai sensta. Reikia ir norima daugiau savikontrolės, daugiau nuotolinių sveikatos priežiūros sprendimų ir daugiau prevencijos – visi šie veiksniai skatina vienokį ar kitokį sveikatos programėlių naudojimą.
Be to, darant prielaidą, kad duomenys renkami ir kontroliuojami saugiai ir patikimai, naudoti įprastą išmanųjį telefoną kaip šių sprendimų platformą yra gera idėja, nes išmanųjį telefoną turi ir juo naudojasi labai didelė gyventojų dalis – tiek vyresnio amžiaus žmonės, tiek jaunimas.
Tai nereiškia, kad neturėtų būti labiau „rankinio“ sprendimo, skirto tai gyventojų daliai, kuri negali naudotis išmaniuoju telefonu, tačiau realybė tokia, kad daug žmonių galės jais naudotis, o sveikatos programėlės bus didelė paspirtis. Be to, sveikatos programėlės taps geresnės ir patogesnės naudoti, nes tai taip pat yra parametras, pagal kurį jos bus vertinamos.“
