M. Žukauskas tikina, kad visų mūsų gyvenimą lengvinančios moderniosios technologijos turi ir tamsiąją pusę. Jos skatina mažiau judėti, o tai ateityje gali turėti skaudžių pasekmių visai žmonijai. „Dėl mažesnio judėjimo, natūralu, kad keisis žmonių laikysena, mažės raumeninė masė <...>. Žvelgiant į tolimesnę ateitį, gali pasikeisti net žmonių stuburo linkiai“, – tvirtina jis. Apie tai – interviu su kineziterapeutu.

Kokiomis sveikatos problemomis šiandien dažniausiai skundžiasi į jus besikreipiantys pacientai?

Daugiausiai dirbu su žmonėmis, kurie skundžiasi nugaros skausmais. Pastebiu, kad mažiau fiziškai aktyviems žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą, pasireiškia laikysenos pokyčiai. Tai būdinga net vaikams.

Jau net nuo 5-erių iki 18-likos metų amžiaus vaikai skundžiasi nugaros problemomis, kurios atsiranda dėl pakankamai mažo fizinio aktyvumo. Paklausus, kaip jie leidžia laisvą laiką, vaikai atsako, kad dažniausiai sėdi prie kompiuterio ar telefono, ruošia namų darbus. O fizinio aktyvumo – labai mažai. Dėl to man kilo klausimas: kaip ateityje keisis žmonių gyvenimo būdas ir sveikata, jei jie vis daugiau laiko praleis prie išmaniųjų technologijų?

Ar galima teigti, kad su įvairiomis sveikatos problemomis šiais laikais susiduria vis jaunesni žmonės?

Taip. Įvairios ligos – ne tik griaučių raumenų sistemos, bet ir širdies kraujagyslių – pasireiškia vis jaunesniems žmonėms. Tai yra problema. Tai, kas būdavo būdinga vyresnio amžiaus žmogui, šiais laikais jau pasireiškia ir jaunesniame amžiuje. Ir tai gydytojams net nebekelia nuostabos, o beveik tampa norma.

Jei tokios tendencijos pastebimos jau dabar – kas tuomet laukia ateityje?

- Sergamumo įvairiomis ligomis statistiniai rodikliai pagal amžiaus rodiklį trauksis žemyn. T.y., ligos, kuriomis sergančių žmonių amžiaus vidurkis būdavo 50 m., taps, tarkime, 35–40 m. Tai tokios ligos kaip miokardo infarktas, insultas. Dėl mažo fizinio aktyvumo turėtų dažnėti ir lėtinės ligos, pavyzdžiui, lėtinis nugaros skausmas. Taip pat dėl mažesnio judėjimo, natūralu, kad keisis žmonių laikysena, mažės raumeninė masė.

Žmonės vis tiek po truputį evoliucionuoja, kūnas prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų. Šiuo atveju – prie mažesnio judėjimo. Mūsų gyvenimas keisis, bus vis mažiau fizinės veiklos, todėl ir žmogaus kūno normos gali tapti visiškai kitokios. Žvelgiant į tolimesnę ateitį, gali pasikeisti net žmonių stuburo linkiai. Dabar turime lordozinį ir kifozinį stuburo linkius, tačiau po kelių šimtų metų, gali būti, kad nebeliks, pavyzdžiui, lordozinio linkio.

Piešiate tikrai nedžiuginančią ateities prognozę. Ar yra ir gerų žinių?

Yra ir teigiama technologijų pusė. Galimybių domėtis sveika gyvensena dabar yra daugiau, nei būdavo anksčiau. Atsiranda visokių prietaisų, priemonių, kaip galime gerinti savo sveikatą. Nors kasdienis gyvenimas ateityje bus pasyvesnis, žmonėms rečiau reikės kažkur eiti, nes beveik viską bus galima atlikti nuotoliniu būdu, tačiau tai galimai paskatins žmones susirūpinti savo sveikata ir rinkis aktyvesnį gyvenimo būdą. Kita vertus, jei nesistengsime daugiau judėti, mūsų sveikata blogės ir ligos pasireikš vis jaunesniame amžiuje.

Kaip kiekvienas galime prisidėti prie to, kad ateityje neišsipildytų visų mūsų sveikatai nepalankiausias scenarijus?

- Reikia kuo daugiau kalbėti apie fizinio aktyvumo naudą ir būtinybę. Daugelis žmonių to dar nesupranta ir nežino, kokią didelę įtaką tai gali turėti jų ateičiai. Be to, pakankamai nejudėdami, nebūsime nei produktyvūs, nei sėkmingi. Tad rinkimės sveiką gyvenimo būdą.

Apie skaitmeninės transformacijos keliamas grėsmes žmonių sveikatai kineziterapeutas Marius Žukauskas pasakos jau gegužės 11–12 dienomis didžiausiame Baltijos šalyse inovacijų festivalyje LOGIN. Šiemet dalyvių lauks dvi dienos pokalbių ir daugiau nei 150 pranešėjų. Bilietai jau prekyboje. Daugiau informacijos ČIA.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją