Technologijos atims vis daugiau darbo vietų, bet šie žmonės gali būti ramūs: juos išgelbės viena auksinė savybė

Tobulėjančios technologijos pastaraisiais dešimtmečiais ne tik palengvino daugybę užduočių, bet ir sėkmingai jas perėmė. Vieną iš pavyzdžių jau seniai matome parduotuvėse – vietoje daugybės pardavėjų šiandien dažniau pamatysime savitarnos kasas. Mintis, kada technologijos galės atlikti šiandien mūsų atliekamas užduotis, yra kilusi daugybei skirtingų sričių specialistų. Tačiau ekspertai prognozuoja, kad vienos žmogiškos savybės, be kurios rinka negali suktis, jokios technologijos pakeisti negali – o tai yra kūrybiškumas.

Tam, kad būtum kūrybiškas, kūrybiškų idėjų nepakanka

Viešųjų ryšių specialistas ir konferencijos LOGIN pranešėjas Mykolas Katkus įsitikinęs, kad kūrybiškumo pagrindas yra smalsumas – būtent iš smalsumo kyla minčių, kaip tai, ką turime, galėtų tapti kažkuo geresniu. Smalsumas žmogų lydi nuo pat vaikystės, o iš jo kylanti kūryba leidžia įsivaizduoti pasaulį šiek tiek kitokį, nei jis jau yra.

Tačiau specialistas pabrėžia – kūrybiškumas yra ne tik idėjos, bet ir gebėjimas jas įgyvendinti. Jo manymu, vargu ar galima vadinti kūrybišku tą žmogų, kuriam kyla daug kūrybiškų idėjų, kurių jis negeba įgyvendinti.

„Kitokio pasaulio įsivaizdavimas sužadina kūrybiškumą, kuris atsiskleidžia versle, muzikoje, poezijoje, ir taip kūrybinis troškimas įgauna kažkokią formą – tai gali būti verslas, daina, poezijos kūrinys. Kūrybos kibirkštį ir smalsumą turi labai daug kas, tačiau svarbu jį treniruoti, nes neįgyvendinta kūryba ilgainiui banalėja. Tavo galvoje viskas gali būti labai gražu, tačiau kūrybinės idėjos vertimas į realų pasaulį reikalauja disciplinos, valios, amato žinojimo. Gebėjimas savo idėją įgyvendinti, nupiešti, sukonstruoti, yra labai svarbus kūrybiškumo bruožas“, – sako M. Katkus.

Kaip ir eidami miško taku pagal pėdsakus atpažįstame, koks žvėris juo neseniai praėjo, taip ir kūrybišką žmogų galime atpažinti pagal jo pėdsakus – kūrybą. Anot M. Katkaus, kaip tik toks palyginimas ir leidžia įsivertinti, ar esame kūrybiški, ir ar esame apsupti kūrybiškų žmonių.

„Kūrybiškumo pėdsakai rodo, kad žmogus geba ne tik kūrybiškai galvoti, bet ir įgyvendinti kūrybiškas idėjas. Dažniausiai tie žmonės, kurie yra kūrybiški, kažką daro, ir jeigu jie yra kūrybingi, jie sugeba savo idėjas įgyvendinti. Kūrybišką žmogų galima atpažinti iš kūrybiško darbo“, – įsitikinęs viešųjų ryšių specialistas.

Technologijos neužsiima kūryba, o tik ją supaprastina

M. Katkus pastebi, kad dažniausiai susiduriame su „mažąja kūryba“ – ta, kuri aplanko sprendžiant nedideles kasdienes užduotis. Tačiau kartais kūrybiškumas gali tapti ir visą kūrybinį lauką keičiančia jėga. Gebėjimą iškreipti realybę ir įžvelgti pasaulį visiškai kitokį, nei jis buvo iki šiol, M Katkus vadina „didžiąja kūryba“. Pasak jo, kartais pakanka ir vieno kūrybinio akto, kad šis pakeistų žmonių supratimą ir leistų pamatyti realybę visiškai kitomis akimis.

„Kai kuriems kūrėjams pavyksta įsivaizduoti ir sukurti naują realybę, kurioje viskas atrodo visiškai kitaip. Pavyzdžiui, grupės „Radiohead“ albumas „OK Computer“ pakeitė visos nepriklausomos muzikos trajektoriją dvidešimčiai–trisdešimčiai metų. Buvo sunku įsivaizduoti, kad grupė sukurtų tokį albumą, kuris būtų tiek keistas, tiek neįprastas ir netelpantis į jokias kategorijas. Jam pasirodžius, visi suprato, kad tai yra muzikos ateitis, ir visi pradėjo judėti panašia kryptimi. Labai daug kūrėjų vėliau sakė, kad šis albumas buvo jų įkvėpimo šaltinis. Jis pakeitė pasaulį ir muziką“, – pavyzdį pateikia M. Katkus.

Nors ilgą laiką kūryba buvo laikoma išskirtiniu žmogaus gebėjimu, pastaruoju metu technologijos vis dažniau leidžia mums įgyvendinti ne tik mechanines, bet ir kūrybines užduotis – pavyzdžiui, dirbtinis intelektas geba rašyti tekstus, kurti dainas. Ar tai galėtų reikšti, kad vieną dieną technologijos perims iš žmogaus ne tik mechaninius, bet ir kūrybiškumo reikalaujančius darbus?

M. Katkaus manymu, žmogus ir technologijos kūrybiškumo lauke negali varžytis, nes sukurti kažką naujo šiandien gali tik žmogus, o technologijos geba tik supaprastinti kūrybos procesą.

„Pavyzdžiui, lietuviškas startuolis padeda automatizuoti rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimo vertinimą ir pasakyti, kokia liga serga žmogus. Dar vienas šiandien populiarus startuolis copy.ai rašo tekstus socialinėje žiniasklaidoje, bet tai tik mašina, kuri naudoja kalbos generavimo algoritmą. Kol kas dirbtinio intelekto kūryba net nėra kūryba – tai yra bandymas atkartoti žmogaus kūrybiškumą“, – teigia M. Katkus.

Anot jo, kūrybiškumas kyla ne iš mašinos, gebančios kurti pagal algoritmą, o iš žmogaus, kuris tą programą sugalvojo ir sukūrė, tad šiuo atveju kūrėju reikėtų vadinti ne dirbtinį intelektą, o žmogų.

„Dirbtinis intelektas žmogui pasiūlo galimybes ir padeda greičiau priimti sprendimą, tačiau pačios technologijos sprendimo nepriima, nes tai yra žmogiškas elementas. Tik žmogus gali vertinti veiksmus, jų pasekmes ir priimti sprendimus“, – pastebi jis.

Kūrybinio progreso varikliu gali būti net ir tingėjimas

Kaip teigia TV3 kūrybos direktorius Arvydas Rimas, kūrybiškumas yra lavinama savybė, o jos lavinimas prasideda nuo to, ar turime galimybių kūrybiškumą ugdyti nuo ankstyvos jaunystės.

„Kūrybiškumo mus išmoko gyvenimas ir galimybės. Jeigu tu visą laiką save riboji, arba tave riboja aplinka, tu išmoksti būti tvarkingu žmogumi ir tampi kūrybišku esamos tvarkos rėmuose. Vieni žmonės yra pedantai, kiti netvarkingi, tačiau nebūtinai yra taip, kad tik išsiblaškę ir išsitaškę žmonės daro kūrybiškus dalykus. Tvarkingas žmogus gali būti labai kūrybiškas nustatytuose finansiniuose ir laiko rėmuose, ir būtent šie žmonės šiandien yra labiausiai vertinami rinkoje – tie, kurie gali būti kūrybiški nustatytuose rėmuose“, – teigia A. Rimas.

Jo manymu, itin reikšmingas kūrybiškumo mokytojas yra paprasčiausias tingėjimas. Būtent tingėdamas kažką daryti žmogus ima galvoti, kaip čia kūrybiškai išsisukti, ir kaip jis galėtų tam tikrą užduotį atlikti paprasčiau ir greičiau.

„Tingėjimas yra progreso variklis. Televizoriaus pultelį žmonės išrado dėl tingėjimo, kad nereikėtų vaikščioti ir junginėti kanalų. Tingėjimas gali virsti į kūrybiškumą, tačiau ne visada – kartais tiesiog tingime ir nesame suinteresuoti kažką pakeisti. Pirmiausia reikia kažko norėti, ir turėti galimybių tiems norams įgyvendinti“, – sako A. Rimas.

Kūrybiškumo lauke žmogus ir technologijos konkuruoti negali

Norint įsivertinti, ar kūrybiškumas yra mūsų stiprioji savybė, ar galbūt ją reikėtų labiau lavinti, A. Rimas pažymi – 3 sekundžių taisyklė čia negalioja, kuri leistų greitai atsakyti į šį klausimą. Anot jo, kūrybišką žmogų galima atpažinti pagal jo nuveiktus darbus ir per darbą kartu.

A. Rimas įsitikinęs, kad kūrybiškumas yra unikali žmogiška savybė, kurioje jokios technologijos su žmogumi negali konkuruoti.

„Kūrybiškumas yra žmogaus stiprybė prieš visas technologijas ir robotus. Juk dirbtinis intelektas gali kurti tik pagal užduotus algoritmus ir jis niekada negalės pagalvoti apie kažką, apie ką dar niekas kitas nepagalvojo. Kitas dalykas, susijęs su kūrybiškumu, kuris mus skiria nuo robotų – tai jausmai ir reakcijos į tam tikras aplinkybes, kurios yra nenuspėjamos“, – pastebi jis.

Net ir gyvenant amžiuje, kuriame technologijos žmogui padeda spręsti ne tik mechanines, bet ir kūrybines užduotis, A. Rimas neabejoja tuo, kad kūrybiškumas visuomet išliks viena svarbiausių žmogaus savybių, suteikiančių gyvenimo džiaugsmą.

„Gyvenimas tuo ir yra žavus, kad jame gali kažką sukurti. Tu gali būti kūrybiškas net ir dirbdamas šiltnamyje ir priimdamas sprendimą šį pavasarį kasti lysves iš kitos pusės, nei įprastai. Galiu sakyti, kad dirbu patį kūrybiškiausią darbą, o kitas gali su manimi ginčytis, kad tvenkinio kasimas kažkur Marijampolėje reikalauja daugiau kūrybiškumo. Net ir lentelę braižantis buhalteris gali pasirinkti kitą langelių spalvą ir jam tai bus kitaip, nei pernai metų biudžete. Juk tokie kūrybiškumo momentai ir suteikia gyvenime džiaugsmo“, – teigia A. Rimas.

Daugiau apie technologijų poveikį darbo rinkai ir kūrybiškumo svarbą technologijų amžiuje bus galima išgirsti „LOGIN 2022“ konferencijoje birželio 2-3 dienomis. Daugiau apie konferenciją ČIA.