Birželio mėnesį didelę patirtį sukaupęs antrepreneris lankysis Lietuvoje ir bus vienas iš pagrindinių konferencijos „Login 2019“ pranešėjų. Būsimas svečias iš Didžiosios Britanijos teigia, kad labai laukia artėjančios kelionės į Vilnių.
„Tai bus man nauja patirtis. Iš Baltijos šalių kol kas teko lankytis tik Estijoje, bet Londone turiu porą lietuvių draugų. Man jau teko aplankyti daugiau nei 30 šalių, bet kaskart vykdamas į naują šalį žinau, kad tai labai gera galimybė kažko išmokti“, – prisipažįsta D. Mukherjee.
Prieš antreprenerio, kuris „Financial Times“ buvo pripažintas vienas iš Europos Top 50 antreprenerių 2015 m., vizitą Lietuvoje vienas iš „Shazam“ programėlės, „Apple“ įsigytos už 400 mln. JAV. dolerių, įkūrėjas dalijasi savo įžvalgomis apie startuolius ir ko galima išmokti verdant šiame pasaulyje.
– Startuolių pasaulyje sukatės jau daug metų. Kokios pagrindinės pamokos, kurias iki šiol pavyko išmokti?
– Manau, kad vienas iš pagrindinių dalykų startuolių pasaulyje yra tas, kad daugelis antreprenerystę mato kaip prabangų gyvenimo stilių, bet realybė yra ta, kad čia reikia labai daug sunkaus darbo. Tai reikalauja atkaklumo, pasitikėjimo savimi, ištvermės. Ir turi būti pasiruošęs išgirsti daug neigiamų atsakymų.
Deja, tokia realybė, kurią pasakytų visi kol kas mano sutikti startuolių kūrėjai. Buvimas antrepreneriu leidžia pasirinkti, daryti sprendimus ir jei esi pasiruošęs visą tai priimti, tai gali būti nuostabi kelionė su nuostabiu atpildu. Visgi nėra tokio dalyko kaip sėkminga antreprenerystė, kur viskas ateina lengvai ir geri dalykai tiesiog nutinka.
– Kas yra svarbiau – ar pačiam tikėti savo produktu ar kad juo tikėtų kiti?
– Manau, kad svarbiausia pačiam tikėti savo idėja ir sugebėti ją įgyvendinant tą tikėjimą įžiebti ir kituose. Tam reikia geros komunikacijos apie savo viziją, aistros, nupiešti aiškų ateities paveikslą, o tuomet tavo idėja patikės ir kiti.
– Ką įvardytumėte kaip didžiausią nesėkmę savo karjeroje?
– Teko kurti produktą kaip korporatyviniam antrepreneriui ir mums nepavyko. Tačiau nelaikau to nesėkme, nes išmokau daug apie tai, ko reikia sėkmingam verslui sukurti ir kur reikalai gali pasisukti bloga linkme.
Ši patirtis man leido suprasti, kad net turint gerą koncepciją kartais į vieną visumą susimaišo skirtingi dalykai, kuriems kartu ne pakeliui. Mūsų komanda buvo labai gera ir mes labai stengėmės, bet taip ir nesugebėjome pasiekti to, ko norėjome.
Tokiais atvejais turi sau pripažinti, kad šįkart nepavyks ir apsispręsti, ar darai kažką kitaip ar eini nauju keliu, bet negali ir toliau daužyti galvos į sieną, kai tai niekaip neveikia.
– Kaip startuoliui žinoti, kada geriausias metas parduoti savo sukurtą produktą?
– Klausimas sudėtingas, nes ateitis visada nežinoma. Kol įmonė auga, visada tikiesi, kad pasieksi vis daugiau. Vis dėlto manau, kad čia svarbu tinkamo laiko verslui ir rinkoje kombinacija.
– Ar tai gali būti tiesiog kaip loterija, kur arba laimėsi, arba pralaimėsi?
– Manau, kad parduoti savo verslą verta tada, kai jis įrodo savo sėkmę rinkoje ir rinka vis dar susidomėjusi juo. Manau, kad blogas laikas parduoti verslą tuomet, kai įmonė yra dar savo misijos kelyje, vidurinėje produkto augimo stadijoje, kai komanda dar susikoncentravusi ties aiškiu tikslu. Tačiau, kaip ir sakiau, sudėtinga atsakyti, nes sugalvoti universalią taisyklę šiuo klausimu sudėtinga.
– Startuolių pasaulyje kalbant apie technologijas dažniausiai pabrėžiamos teigiamos technologijų pusės. Ar matote neigiamus technologijų aspektus?
– Deja, taip, kai galvoju apie duomenis, kuriuos mes generuojame, asmeninę informaciją, kuri gali būti kontroliuojama trečiųjų šalių.
Kitas dalykas – priklausomybė nuo technologijų ir elgesys, kuris tampa įpročiais, laiko švaistymu ar barjeru tarp draugų ir šeimos. Kartais mes patys to nematome.
– O kokius technologijų keliamus iššūkius matote ateityje?
– Manau, kad iššūkiu bus daugiau, ypač kalbant apie dirbtinį intelektą. Mes vis mažiau pasitikime savo protu ir vis labiau tampame priklausomi nuo programinės įrangos ir kompiuterių. Ir tai darome nežinodami, į kur visa tai veda. Turėtume nuolat vertinti, suprasti, kas vyksta, ir saugoti save. Tai iššūkis, kuris vietoje nestovi ir juda į priekį.
– Kaip manote, ar technologijos yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis ar tik pagalbininkas gyvenime?
– Manau, kad daugeliui iš mūsų tai yra gyvenimo dalis ir nesvarbu, ar mums tai patinka, ar ne. Norėdami bendrauti su savo ratu privalome išmokti naudotis technologijomis. Jei nori naudotis internetine bankininkyste, patinka tau ar ne, turėsi išmokti naudotis programėle.
Mano teta dar prieš daug metų pasakė, kad niekada nesinaudos internetu, nes jis ne jai, tačiau tokių žmonių tikrai mažuma.
– Yra teigiančių, kad mūsų kūnas ir smegenys nespėja keistis taip greitai, kaip keičiasi technologijos. Ar sutinkate su tuo?
– Tikiu, kad mes spėjame prisitaikyti, ypač jaunimas. Kai žmogus sensta ir labiau įpranta prie savų taisyklių, jam reikia daugiau laiko prisitaikyti.Tačiau privalome dėti pastangų, nes technologijos nestovi vietoje. Jei neprisitaikysime, liksime užnugaryje.
Kartu pridėčiau, kad mums reikia ne tik priimti viską, kas nauja, bet būti išmintingiems. Turime klausti ne tik apie privalumus, kuriuos atneša naujos technologijos, bet ir apie rizikas ir kainą, kurios su jomis ateina kartu.
Birželio 6–7 dienomis vyksiantis technologijų ir inovacijų festivalis LOGIN 2019 šiais metais sugrįžta į „Litexpo“ erdves. Daugiau informacijos: www.login.lt