Už kadro lieka didžioji dalis žurnalistinio gyvenimo
„Iš tiesų, žurnalisto profesinėje kasdienybėje, lygiai kaip kiekvieno mūsų asmeniniame gyvenime, už kadro lieka labai daug. Žiniasklaidos atstovo darbo užkulisiuose visų pirma lieka daug kruopštaus darbo, faktų tikrinimo, analizavimo, pokalbių su žmonėmis. Reikėtų nepamiršti ir to, kad mūsų profesijoje skaitytojas nepamato ir kiek darbo nudirbama veltui – žurnalistas atiduoda savo laiką ir energiją aiškindamasis faktus ir sužino, kad ten nėra nei temos, nei problemos. Tai labai dažna.
Už kadro ar garso įrašo lieka ir daugybė emocijų – pradedant juoku, baigiant išties sudėtingais išgyvenimais, jei žurnalistas rašo emociškai jautrią temą, kalbina sunkia liga sergantį pašnekovą, karo sąlygomis dirbantį žmogų“, – mintimis dalinasi R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Gegužės 30–31 d. vyksiančioje inovacijų ir technologijų konferencijoje LOGIN išvysime Lietuvoje dar visai nepažįstamą gyvosios žurnalistikos šou „Reporter Slam: žurnalistinio darbo užkulisiai“. Čia savo istorijomis ir už kadro likusiais kuriozais, išgyvenimais, įsimintiniausiomis akimirkomis dalinsis LRT žurnalistai Indrė Makaraitytė ir Mindaugas Aušra, „Delfi“ žurnalistė Vytautė Merkytė, LNK žurnalistas Rolandas Agintas, Tv3 žurnalistė Eglė Samoškaitė ir 15min žurnalistas Vidmantas Balkūnas.
Į Lietuvą žengia Europoje išpopuliarėjęs formatas
Išskirtiniame šou pokalbius moderuos naujienų agentūros „Elta“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris. „Tokio pobūdžio renginiai ir ypač tokio formato renginiai gerina santykį tarp visuomenės ir žiniasklaidos. Klausytojai, žiūrovai, skaitytojai turi galimybę labiau susipažinti su žurnalistinio darbo užkulisiais, suprasti tokio darbo dinamiką, pamatyti žurnalistą kaip žmogų, kuris irgi klysta, nusivilia ar džiaugiasi savo darbo, pašaukimo rezultatu“, – įsitikinęs V. Bruveris.
Lietuvai visiškai naujas formatas – gyvosios žurnalistikos šou – jau spėjo išpopuliarėti Europoje. „Visiškai unikalu tai, kad toks renginys yra proga žurnalistui parodyti save, susipažinti su savo auditorija. Juk darbe jie kalbina pašnekovus, aprašo kitų žmonių istorijas, o gyvosios žurnalistikos šou atgręžia skaitytoją, žiūrovą, klausytoją į tą žmogų, kuris ir kuria turinį. Tai – didelis žingsnis bendravimo, pasitikėjimo stiprinimui, nes auditorijai toks renginys yra proga pamatyti, kad žurnalistai yra lygiai tokie patys žmonės su savo emocijomis, išgyvenimais ir patirtimis“, – sako R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
„Reporter Slam: žurnalistinio darbo užkulisiai“ komisijos narių kėdes užims Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, ELTA politikos temų redaktorė Augustė Lyberytė, LRT žurnalistas Rytas Staselis ir Goethe’s instituto Lietuvoje direktorė Anna Maria Strauß.
„Labai džiaugiamės galėdami į Lietuvą atvežti pirmąjį „Reporter Slam“, kuris yra mūsų projekto PERSPEKTYVOS dalis. Viena Europa, daug istorijų. Manau, kad tai puikus formatas sugriauti stereotipą apie „žiniasklaidą“, kurį šiandien nešiojasi daugelis žmonių. „Reporter Slam“ suteikia galimybę iš tikrųjų patirti, kad žiniasklaida iš esmės yra atskirų žmonių darbas su jų etosu, smalsumu ir profesionalumu. Tai suteikia auditorijai žvilgsnį į atskirų žurnalistų, kurie savo įvairove sudaro žiniasklaidos aplinką, procesus. Matote ne tik galutinę istoriją, bet ir kaip ji sukurta, kokia kritika, klausimais ir metodais žurnalistas tyrinėja istoriją, kokius iššūkius gali patirti. O pas mus Vilniuje veikia ir atvirkščiai. Formatą pritaikėme su partneriais ELTA: klausimų ir atsakymų sesijos metu publika taip pat gali komentuoti savo atsiliepimus, klausimus, o gal ir kritiką tiesiogiai žurnalistams. Manau, kad toks formatas, jungiantis žiniasklaidos kūrėjus ir auditorijas, linksmai ir lengvai sprendžiantis rimtas problemas, tikrai gali sukurti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą. Tikrai kažkas, ko mums visiems šiandien reikia“, – įsitikinusi A. M. Strauß.
Pasitikėjimo svarba žiniasklaidoje – milžiniška
Anot „Delfi“ vyr. redaktorės, kuo daugiau žiniasklaidos atstovas turi patirties – tuo jo kelias iki istorijos ir reikiamų faktų trumpesnis: „Daugybę metų dirbdamas konkrečioje temoje, žurnalistas jau pažįsta pašnekovus, žino, kur ieškoti teisės aktų, kuriais koridoriais eiti ieškant reikiamų asmenų. Logistinė žurnalistikos dalis išties tampa paprastesnė, tačiau kita – emocinė – visada lieka tokia pat, juk esame žmonės ir tai, kas jautru pradžioje karjeros, išliks jautru ir nužengus ilgą kelią“.
Pasitikėjimas ir nuolatinis tiesos ieškojimas – bene svarbiausi ir daug durų „atrakinantys“ aspektai žurnalistikoje, įsitikinusi R. Lukaitytė-Vnarauskienė. Būtent įgijęs pasitikėjimą, žurnalistas turi ir patikimus šaltinius, mat tie žmonės žino, kad jei reikės – bus saugomas jų anonimiškumas ir dalintis net jautriausia informacija saugu. Unikali, svarbi informacija operatyviai pasiekia tuos žurnalistus, kurie savo darbu užsitarnavo pasitikėjimą, o tam reikia laiko.
Šis renginys yra LOGIN konferencijos projekto PERSPECTIVES. Viena Europa. Daug istorijų dalis. Projektą PERSPECTIVES iš dalies finansuoja Europos Sąjunga, jį įgyvendina tarptautinis redaktorių tinklas, kuriam vadovauja Goethe’s institutas. Norėdami sužinoti daugiau, apsilankykite svetainėje: www.goethe.de/lietuva/perspectives