Airijoje gyvenantis Julius įkūrė telefonų ir kompiuterių taisyklą: kritikuoja dirbančius šešėlyje, o „TikTok‘e“ turi beveik 9 mln. sekėjų

Jau praėjo aštuoneri metai, kai įvairius įrenginius taisantis Julius Kaveckas gyvena Airijoje, kurioje kartu su žmona mėgsta keliauti į kalnus, stovyklauti, o taip pat ir užsiimti elektronikos remonto paslaugomis. Ten lietuvis įkūrė ir savo taisymo įmonę – „Phone Fix Craft“, kurią socialinėse medijose dabar seka jau milijonai žmonių.

Kaip pasakoja Julius, pirmoji kibirkštis domėtis technologijomis įsižiebė dar mokykloje.

„Kai man buvo apie 13 metų, pradėjau namie ardyt senus telikus... Nesurinkdavau, bet išardydavau, o jie taip ir likdavo išardyti, – juokiasi pašnekovas. – Vėliau, po pirmos sesijos universitete, pradėjau dirbti mobiliųjų telefonų taisykloje. Šitaip hobis tapo darbu. Sekasi, patinka, nesiskundžiu. Negali skųstis, kai kažkas moka pinigus už tai, kad darai tai, kas patinka.“

Išmokti šio amato, anot jo, nėra sunku, tačiau nėra lengva išmokyti, kai žmogus tam nejaučia aistros.

„Geriausi meistrai yra savamoksliai – jiems negaila skirti laiko, jiems įdomu, nes darai tai, kas yra tavo hobis. Gali ir visą dieną krapštyti telefoną ir bandyti išsiaiškinti, kas jam atsitiko. Nesvarbu, ar pavyks pataisyti – pats procesas įdomus“, – pasakoja J. Kaveckas ir priduria, kad kiekvienais metais atsirandančios naujos technologijos padaro darbą nenuobodų – visada galima sužinoti ar išmokti kažką naujo.

Tačiau J. Kaveckas pasakoja, kad „Phone Fix Craft“ gimė iš noro paeksperimentuoti. Kai vyras dar dirbo kitoje telefonų taisykloje pas draugą lietuvį, norėjosi giliau pasidomėti „iPhone“ remontu, mikrolitavimu, tačiau darbe tam galimybių nebuvo – reikėjo taisyti tai, kas atnešama pro duris.

„Todėl namuose, salione, pradėjau laboratoriją – nusipirkau mikroskopą, įrankių ir pradėjau eksperimentuoti su telefonais. Vėliau „Facebook“ susikūriau puslapį, greitai sugalvojau pavadinimą ir tai tapo užkulisine veikla parodyti, kai kažką išsiaiškinu ar padarau sudėtingesnį remontą“, – teigia J. Kaveckas.

Tai iš pradžių buvo orientuota į kitus remonto mėgėjus, pasakoja telefonų taisymo ekspertas – parodyti, kad sugebėjau išspręsti sudėtingą problemą. Vėliau atėjo ir pirmieji užsakymai iš kitų remonto įmonių, kurios nedarydavo sudėtingų gedimų.

Iš pradžių, kaip pasakoja taisymo ekspertas, daug nereikia – komplekto atsuktuvų ir detalių. Bet kaip ir kiekviename hobyje, kuo giliau norisi lįsti, tuo įrangos kainos išauga. Šiuo atveju tai susiję su mikrolitavimu – tokiu atveju prireiks daugiau ir skirtingos įrangos, nei tik komplekto atsuktuvų.

Dažniausiai remonto verslai daro populiariausius gedimus – ekranų, baterijų ir pan. Tai, kas reikalauja mažiausiai įgūdžių, ką galima sutvarkyti greitai, paprastai ir be didelio vargo. Todėl, anot Juliaus, kitos kompanijos ir pradėjo jam siųsti įrenginius – kad padarytų sudėtingesnius remontus. Kai darbo iš užkulisių buvo daugiau, nei dieniniame darbe – teko jį mesti.