Šiemet sutelkęs „Cleantech for Baltics“ investuotojų koaliciją, parkas numatęs steigti ir naujos kartos tvaraus verslo inkubatorių-akseleratorių bei aktyviau telkti šios srities Lietuvos technologijų kompanijas, rašoma pranešime spaudai.
Per du dešimtmečius parkas suteikė inovacijų paramos paslaugų daugiau nei 350 Lietuvos kompanijų, prisidėjo prie beveik 150 startuolių atsiradimo ir augimo, įgyvendino 44 projektus, skirtus inovacijų kultūros ugdymui, mokslo ir verslo bendradarbiavimui, tvarumo ir skaitmenizacijos integracijai.
Per paskutinius šešerius metus parke veikiančių startuolių ir parko projektų vystymui pritrauktos investicijos viršija 18 mln. eurų.
„Šie metai žymi organizacijos virsmą į naujos kokybės kompetencijų centrą, kuris įveiklina turimus resursus toliau plėtojant aukštųjų technologijų miestelio infrastruktūrą, skirtą startuolių inkubavimui, inovacijų kultūros puoselėjimui, startuolių ekosistemos“, – sako parko vadovė Laima Balčiūnė.
Lietuvos startuolių ekosistemoje ir visoje šalies ekonomikoje parko sukurtos švariųjų technologijų verslo skatinimo iniciatyvos tapo pirmaisiais tokio tipo projektais, kurių pavyzdžiu vėliau sekė ne vienas šiandien globaliai besiplečiantis verslas. Konkursas „Climate Launchpad“ ar pre–akseleratorius „Futurepreneurs“ buvo pirmieji tokie Lietuvoje, skirti tvarumo ir klimato kaitos iššūkiams spręsti.
Per du dešimtmečius parke augo tokios pasaulyje žinomos ir sėkmingos bendrovės kaip „Oxipit“, „Deeper“, „Bored panda“, „Eskimi“ ir „Integrated Optics“.
Per paskutinius porą metų parke natūraliai pradėjo formuotis naujas biotech startuolių klasteris, kuriame karščiausi Lietuvos gyvybės mokslo startuolių ekosistemos vardai – „CasZyme“, „Delta Biosciences“, „Vital 3D Technologies“, ir kt.
Prie viso to ženkliai prisideda Vilnius TECH ir Vilniaus Universiteto akademinės bendruomenės, kurios ugdo geriausius savo talentus greitai augantiems technologiniams startuoliams.
Imasi cleantech lyderystės regione
Lietuvos švariųjų technologijų sektorius šiandien pirmauja savo dydžiu ir apimtimis Baltijos šalyse. Žymiausi šio sektoriaus startuoliai „Vinted“, „PVcase“, „Inbalance Grid“ ar „Ovoko“ sėkmingai pritraukia daugiamilijonines investicijas iš tarptautinių rizikos kapitalo fondų ir demonstruoja, kad Lietuva yra subrendusi cleantech sektoriaus šuoliui.
Vis dėlto, sparčiai augdamas šis jaunas sektorius susiduria su problemomis pritraukiant dar didesnes investicijas, trūksta valstybės dėmesio sudarant palankesnes sąlygas kurtis šios srities bendrovėms, kuriant pritaikytą reguliacinę aplinką. Siekdamas spręsti šią problemą, parkas subūrė „Cleantech for Baltics“ koaliciją ir ėmėsi kurti klimato kaitos mažinimo darbotvarkę visam regionui.
„Į atsinaujinančią energetiką, elektrinį transportą ir kitus cleantech sektorius ateina didžiosios pasaulio investicijos ir mes privalome tuo pasinaudoti. Saulėtekio slėnyje jau prieš keletą metų įkūrėme Lietuvos švariųjų technologijų klasterį, aktyviai dalyvaujame nacionalinės misijos „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ įgyvendinime. Esame pasirengę proveržiui“, – teigia L. Balčiūnė.
Saulėtekio Tech Parkas šiandien laikomas pagrindiniu Baltijos šalių technologijų parku, kuriame kaupiamos cleantech sektoriaus žinios ir fasilituojami šios srities startuoliai, formuojamas ir naujos kartos Saulėtekio tvaraus verslo inkubatorius-akseleratorius, kuris įlies dar daugiau energijos į šią dinamišką sritį.
Neseniai parkas tapo Europinio tinklo partneriu, kuris įgyvendins 20 mln. eurų vertės Europos inovacijų tarybos (EIC) projektą Ukrainos deep-tech startuoliams remti. Saulėtekio Tech Parkas kartu su partneriais fasilituos 200 startuolių, kurių kiekvienam plėtrai ir Europinei integracijai bus skirta iki 60 tūkst. eurų investicija.