Jau nebekyla klausimų apie tai, kad praverčia nusimanyti technologijose ar mokėti programuoti. Bet ar kada susimąstėte, kad ateitis galbūt „priklauso“ tiems, kurie taip pats išmanys biologijos mokslą? Tiksliau, tiems, kurie turės žinių ir įgūdžių abiejose disciplinose: ir biologijoje, ir kompiuterių moksle.
Apie biologijos ir kompiuterių mokslo sąjungą plačiajai auditorijai vienas pirmųjų prabilo Yuval Noah Harari savo didelio populiarumo sulaukusiose knygose. Nors dalis šio autoriaus teiginių yra spekuliacijos (tad ir buvimas skeptišku praverčia skaitant jo tekstus), darosi aišku, jog biologijos ir kompiuterių mokslo tyrimai ateityje kurs didžiulį proveržį moksle. Išties, jau kuria.
Ar jau girdėjote apie ksenobotus?
Didžiulė banga per pasaulio žiniasklaidą nuvilnijo 2021-ųjų gruodį. Tuomet mokslininkų grupė iš dviejų JAV universitetų išspausdino straipsnį apie robotus, padarytus iš gyvų ląstelių, ir jų gebėjimą replikuotis. Tai yra pirmieji tokie robotai, kuriems sukurti panaudotas ne plastikas, metalas ar keramika, bet – gyvi audiniai.
Gal jau išties viena ausimi būsite girdėję apie ksenobotus (angl. xenobots)? Apie juos pasakojo per žinių laidas tokiuose kanaluose kaip „BBC“, „CNN“, „CBS“ ir net pramoginės laidos „Late Show“ vedėjas Stivenas Kolberas nepraleido progos pasisakyti ksenobotų klausimu.
Nepaisant to, kad tai nebuvo pirmasis šios mokslininkų grupės tyrimas su ksenobotais, pasaulis naujieną apie gyvus robotus tikriausiai pasigavo todėl, jog naujausias straipsnis aprašė jų gebėjimą daugintis. Visa tai skamba beveik kaip mokslinė fantastika, nors idėja nėra jau tokia sudėtinga, tad svarbu suprasti, kas slypi už šios idėjos.
Kaip sukurti ksenobotą?