Aplinkos ministerija: individualiai nuotekas tvarko apie 20 proc. gyventojų
Aplinkos ministerijos taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Evelina Cuzanauskienė komentuoja, kad Aplinkos ministerijos turimais duomenimis, individualiai nuotekas tvarko apie 20 proc. šalies gyventojų.
„Kuriose vietovėse ir kada bus įrengta centralizuota nuotekų surinkimo sistema, sprendžia savivaldybės, tvirtindamos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus.
Savivaldybės vertina gyvenamųjų vietovių gyventojų skaičių, tankį, demografines tendencijas ir pagal tai – ekonominį aspektą, ar apsimoka vystyti brangias tiek pradinių investicijų, tiek išlaikymo prasme centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas.
Jeigu centralizuotos nuotekų surinkimo, tvarkymo sistemos įrengimas nepateisinamas ekonominiu požiūriu ir taršos mažinimo prasme yra nereikšmingas, gyventojai nuotekas turi tvarkyti individualiai“, – aiškina E. Cuzanauskienė.
Anot jos, į aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumas negali viršyti Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų.
„Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos numato, kad, prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, individualiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose“, – dėsto pašnekovė.
Pasak jos, jei nėra galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos gyvenamosiose vietovėse, gali būti taikomas individualus nuotekų tvarkymas.
„Pavyzdžiui, įrengiami individualūs biologinio nuotekų valymo įrenginiai, septikai arba nuotekos kaupiamos kaupimo rezervuaruose ir periodiškai vežamos į valymo įrenginius.
Už tinkamą ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkantį nuotekų valymo arba kaupimo įrenginių eksploatavimą atsakingi jų savininkai arba naudotojai, jų pareigos nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme.
Jei laikomasi šių pareigų ir nevalytos nuotekos per nesandarumus ar kitais būdais nepatenka į aplinką, tada aplinka nėra teršiama“, – pabrėžia E. Cuzanauskienė.
Gamintojas: nuotekų valymo įrenginiai saugo žmogų ir gamtą
Nuotekų valymo įrenginių įmonės „Gryn“ direktorius Donatas Juškevičius komentuoja, kad buitinius nuotekų valymo įrenginius dažniausiai renkasi gyvenantys užmiestyje ar toliau nuo miesto.
„Tai nedidelių miestelių, kaimo, nuošalių sodybų, sodų bendrijų ar miestelio pakraščiuose įsikūrę gyventojai, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų.
Didesnio našumo biologiniai nuotekų valymo įrenginiai naudojami dvibučio namo, viešbučio, restorano, ar nedidelės gamybos įmonės nuotekoms valyti“, – vardija D. Juškevičius.
Anot jo, didžiausias nuotekų valymo įrenginių privalumas – apsauga gamtai ir žmogui.
„Įrenginiuose dėl aktyviojo dumblo buitinės nuotekos išvalomos nuo kenksmingų medžiagų. Išvalytas vanduo tampa nepavojingu aplinkai, tokį vandenį galima išleisti į gruntą, atvirus vandens telkinius, vanduo gali būti kaupiamas ir naudojamas laistyti pievą, tujas ar gėlynus. Išvalytas vanduo apsaugo sklypo gruntinius vandenis, o tuo pačiu geriamo vandens gręžinį“, – aiškina pašnekovas.
Pigiau nei jungtis prie miesto kanalizacijos
Jis teigia, kad tokie įrenginiai yra ekonomiški, jų priežiūra nebrangi, tai ilgalaikis ir tvarus sprendimas.
„Dažnai buitinio nuotekų valymo įrenginio įsigijimas ir įrengimas kainuoja mažiau nei prisijungimas prie centrinės kanalizacijos.
Įrenginio eksploatacija taip pat paprasta ir nebrangi. Įrenginys skirtas iki 6 asmenų šeimai ir suvartoja nuo 0,7 iki 0,9 kWh elektros per dieną. Jei elektros kaina – 0,28 Eur/kWh, per mėnesį už įrenginio sunaudotą elektrą mokėsite apie 6 eurus. Palyginimui, Vilniaus mieste, sunaudojant 12 kubinių metrų vandens per mėnesį, už nuotekų tvarkymą mokėtumėte beveik 12 eurų.
Populiariausi biologiniai nuotekų valymo įrenginiai, kurių našumas 0,9 m3/parai, skirti iki 6 asm. šeimai. Vidutinė tokio įrenginio rinkos kaina – 1600 eurų“, – teigia D. Juškevičius.
Pasak jo, buitinių nuotekų valymo įrenginių įvairovė yra didelė, tačiau renkantis labai svarbu pasitikrinti, ar jis yra sertifikuotas ir turi CE pažymėjimą.
„Tik Europos Sąjungos laboratorijose išbandyti įrenginiai gauna CE ženklą, kuris patvirtina, kad gaminys atitinka esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Lietuvoje, Aplinkos apsaugos ministro įsakymu (Nr. D1-487), nuo 2010 m. liepos 1d. įrengti galima tik tuos nuotekų valymo įrenginius, kurie pažymėti CЄ ženklu. Be to, už aplinkos teršimą nuotekomis taikomos nuobaudos“, – aiškina pašnekovas.
Ilgas tarnavimo laikas, bet svarbu pasirinkti tinkamą dydį
Jis pažymi, kad renkantis nuotekų valymo įrenginio dydį, svarbu įsivertinti, kiek asmenų juo naudosis dabar ir ateityje, ar numatomas šeimos pagausėjimas, ar neišaugs vandens vartotojų skaičius savaitgaliais.
„Nuotekų valymo įrenginys, kaip ir namas, statomas visam gyvenimui, todėl rinktis reikia atsakingai. Jei nepasitikite savo jėgomis, kreipkitės į specialistus, kurie padės išsirinkti įrenginį, parinks tinkamą jo vietą ir atliks įrenginio montavimo darbus. Nuotekų valymo įrenginių veikimo kokybė, efektyvumas priklauso nuo sumontavimo, todėl geriau tai palikti profesionalams“, – pataria D. Juškevičius.
Komentuodamas dažną situaciją, kai ilgainiui nuotekas tenka šalinti bene kas mėnesį, specialistas teigia, kad su tokia problema susiduria individualių namų savininkai, kurie buvo pasirinkę tik nuotekų išgriebimo duobes.
„Iki 2029 m. tokios išgriebimo duobės turi būti pakeistos biologiniais nuotekų valymo įrenginiais. Tokiose duobėse per laiką grunte renkasi dumblas, įvairios atliekos, mažėja grunto pralaidumas, todėl jas valyti reikia vis dažniau. Geriausias sprendimas – įrengti biologinį nuotekų valymo įrenginį, kuris tarnaus ilgai“, – aiškina pašnekovas.
Jis tikina, kad biologiniai nuotekų valymo įrenginiai pasižymi ilgu tarnavimo laiku.
„Gamintojai suteikia nuo 10 iki 20 metų garantiją įrenginio korpusui. Tam, kad įrenginys tarnautų ilgai, svarbu laikytis gamintojo instrukcijų, pateikiamų techniniame pase.
Be to, nuo šių metų norintiems įsirengti nuotekų valymo įrenginius, nebereikia statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai jie statomi miestų, saugomose ar kultūros paveldo objektų teritorijose, kur pirmenybė turi būti teikiama centralizuotiems tinklams.
Tokiu būdu stengiamasi sumažinti biurokratiją, pagreitinti ir palengvinti nuotekų valymo įrenginių montavimo procesą, taupyti gyventojų pinigus už papildomus projektus.
Jei nusprendėte įsirengti nuotekų valymo įrenginį, pasidomėkite, ar jūsų savivaldybėje teikiamos kompensacijos už nuotekų valymo įrenginius“, – pataria D. Juškevičius.
VV atstovė: buitinių nuotekų išvežimo paslauga populiarėja
„Vilniaus vandenų“ atstovė spaudai Renata Saulytė teigia, kad buitinių nuotekų išvežimo paslauga kasmet vis labiau populiarėja.
„Griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams, aplinkosaugininkams didinant baudas, griežčiau kontroliuojant, ar tinkamai tvarkomos buitinės nuotekos, ši paslauga kasmet vis labiau populiarėja. Per mėnesį ši paslauga iš „Vilniaus vandenų“ užsakoma maždaug iki 100 kartų.
Šiuo metu „Vilniaus vandenys“ teikia dviejų tipų paslaugas: buitinių nuotekų surinkimą (išsiurbimą), nuotekų rezervuaro išplovimą aukštu slėgiu ir nuotekų išvežimą asenizacine mašina iš buitinių nuotekų valymo įrengimų, lauko tualetų, išgriebimo duobių.
Paslaugos kaina (su rezervuaro išplovimu), priklausomai nuo vietovės – t. y. zonos, iš kurios nuotekos išvežamos svyruoja nuo 100 iki 125 Eur su PVM už reisą. Paslaugos kaina be rezervuaro plovimo – nuo 45 iki 65 Eur su PVM už reisą“, – komentuoja R. Saulytė.
Anot jos, „Vilniaus vandenys“ sulaukia vis daugiau norinčiųjų prisijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, tačiau procesas galėtų būti spartesnis.
„Prijungti vartotojus prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų įpareigoja Europos Sąjunga. Europos Sąjungos šalys dar 1991 m. sutarė dėl vandens ir nuotekų sistemų miestuose ir gyvenvietėse plėtros.
Miestų nuotekų valymo direktyva numato, kad tankiai gyvenamose, ne mažiau kaip 2 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse, 98 proc. nuotekų turi būti valoma centralizuotai, o likusi nuotekų dalis gali būti valoma individualiais nuotekų valymo įrenginiais, tačiau jie privalo atitikti tokius pat aplinkosaugos reikalavimus. Nurodoma, kad galutinis Europos Komisijos terminas, iki kada Lietuva turi tai įgyvendinti – 2023-ieji“, – aiškina pašnekovė.
Prisijungimo kaina gali siekti ir 2-3 tūkst. eurų
Vis dėlto, nepaisant „Vilniaus vandenų“ ir Vilniaus miesto savivaldybės dedamų pastangų, gyventojai prie centralizuotų sistemų jungiasi ne itin noriai, teigia R. Saulytė. Anot jos, žmonės dažniau renkasi vietinius valymo įrenginius.
„Prisijungimo prie centralizuotų tinklų trukmė ir kaina priklauso nuo vietovės, ar artimiausioje gatvėje yra tinklas. Prijungimo prie centralizuotų sistemų kaina gali skirtis dėl atstumų, darbų sudėtingumo, pasirinktų rangovų ir jų įkainių.
Labiausiai kaina priklauso nuo atstumo, kiek metrų tinklo bus klojama nuo gatvės iki namo, taip pat ir nuo dangos, kurią reikės ardyti ir vėl atstatyti. Kaina gali siekti apie 2-3 tūkst. eurų. Tačiau yra programų, kuriose gyventojai gali gauti finansavimą“, – tikina R. Saulytė.
Pasak jos, delsiantys prisijungti prie centralizuotų sistemų dažnai neįvertina valymo įrenginių eksploatavimo kainos.
Netinkamai tvarkantiems nuotekas gresia baudos
„Tokių įrenginių priežiūrai susidaro solidžios sumos, nes juos taip pat reikia prižiūrėti, reguliariai valyti, keisti nusidėvėjusias detales ir pan.
Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, centralizuoti tinklai yra vienareikšmiškai geresnis ir labiau finansiškai apsimokantis sprendimas. Prisijungę klientai gali būti ramūs dėl aplinkosauginių aspektų, nes tinklai yra prižiūrimi, reguliariai atnaujinami, vykdoma avarijų prevencija“, – komentuoja pašnekovė.
Ji primena, kad tiems, kurie netinkamai tvarko nuotekas savo vietiniuose kaupimo ar valymo įrenginiuose gresia baudos.
„Netinkamai nuotekas tvarkantys gyventojai rizikuoja savo ir aplinkinių sveikata ir gamtos gerove. Dažniausiai tose vietose, kur nėra vandenvalos sistemų, nuotekos pilamos į nesandarias pačių gyventojų įrengtas nuotekų duobes, todėl jos, pasiekusios gruntinius vandenis, vėl grįžta į nuotekas išpilančių žmonių ar jų kaimynų šulinius. Dar blogiau, kai nuotekos tiesiog pilamos į upes: taip jos ne tik patenka į gruntinius vandenis, bet ir teršia pačias upes“, – perspėja R. Saulytė.