Auga itin sparčiai
Prognozuojama, kad iki 2025 m. 80 proc. įmonių veiklos bus apdorojama debesyse. Debesijos sprendimai šiuo metu – itin paklausūs, tai rodo įspūdingas šias paslaugas teikiančių įmonių pajamų augimas, nors pačios paslaugos pinga ir tampa vis plačiau prieinamos. „Gartner“ skaičiuoja, kad išlaidos už debesijos paslaugas pasaulyje 2022 m. padidės 47% ir pasieks 397 mlrd. USD, kai 2020 m. sudarė tik 270 mlrd. USD.
Suomijos pamokos
Lietuva bei Latvija nėra debesijos sprendimų diegimo lyderės viešajame sektoriuje ir šioje srityje gali pasisemti patirties iš Skandinavijos valstybių. Pavyzdžiui, neseniai viena iš Suomijos viešųjų institucijų migravo savo duomenis į debesis. Iki tol ji turėjo nuosavus serverius su itin aukštu saugumo lygiu. Su šia sistema dirbę administratoriai tai galėjo daryti tik visiškai izoliuotame kambaryje, apsaugotame praėjimo kontrolės ir užrakinimo mechanizmais. Niekas kitas į duomenų centro patalpas negalėjo patekti, tik įgalioti asmenys, kurie prie duomenų bazės galėjo jungtis tik konkrečiame tinkle, tik konkrečioje darbo vietoje.
Taigi, viskas buvo itin saugu, kaip ir turėtų būti tokiame duomenų centre, kur saugomi jautrūs valstybės tarnautojų duomenys. Tarp šių duomenų buvo viešajame sektoriuje dirbančių asmenų, tokių kaip mokytojai, kariai ir pan., vardai, pavardės, darbovietės bei informacija apie jų pajamas, įvykusius incidentus bei valstybės draudimo išmokas.
Perkėlus šią duomenų bazę į debesis, reikėjo užtikrinti tokio paties itin aukšto lygio apsaugą, kokia buvo fiziniame duomenų centre. Ir tai reikėjo padaryti visuose įmanomuose tinklo sluoksniuose. Vis dėlto šiandieniniai debesų sprendimai jau leidžia tai pasiekti – galima užtikrinti atitikimą duomenų saugojimo įstatymų reikalavimams ir nė kiek ne mažesnę duomenų apsaugą nei fiziniuose duomenų centruose.
Vis dėlto duomenų saugumas išlieka viena didžiausių baimių, ypač tarp valstybinio sektoriaus. Nors duomenų nutekėjimas dažniausiai yra susijęs su socialine inžinerija, kai arba kažkas viduje nepaiso saugumo reikalavimų, arba juos tikslingai pažeidžia. Tuo tarpu virtualiame debesyje tai tampa beveik nebeįmanoma.
Taupymas ir patogumas
Kokią naudą gauna į debesis migravusi Suomijos valstybės institucija, jei ir taip turėjo itin saugų fizinį duomenų centrą? Pirmiausia, tai lankstumas. Atsiranda galimybė daug lengviau operuoti duomenimis, ištraukti ir pateikti įvairias ataskaitas bei atlikti analizes. Taip pat prie duomenų bazės galima prisijungti iš bet kurios vietos.
Duomenų atkūrimo ir veiklos tęstinumo užtikrinimas – dar vienas pranašumas. Pasirinkus naujausius sprendimus, ilgiausiai duomenys debesyse gali būti nepasiekiami iki trijų minučių, po to visos funkcijos vėl veiks kaip veikusios. Kad duomenų bazė neveiktų valandomis, dienomis ar net savaitę – apie tai negali būti net kalbos.
Kadangi šiuo metu paslaugų prieinamumo poreikis retai kada būna nuoseklus, debesijos suteikiama galimybė padidinti arba sumažinti resursus pagal realius poreikius – svarbus konkurencinis pranašumas. Pavyzdžiui, ta pati Suomijos institucija, kai pristatė savo naują aplikaciją, tikėjosi sulaukti vidutiniškai 2000 užklausų per dieną, tačiau iš pradžių jų buvo apie 10000. Automatinis debesies resursų padidinimas jiems leido sklandžiai suvaldyti šiuos srautus ir nė vienas vartotojas nebuvo nuviltas, kad negalėjo prisijungti ir turėjo laukti, kol serveris bus pajėgus jį aptarnauti.
Po pandemijos, vartotojų poreikis gauti kokybiškas elektronines paslaugas yra išaugęs. Pavyzdžiui, mūsų atliktas tyrimas rodo, kad du trečdaliai, arba 66% apsiperkančiųjų internetu mano, kad visos arba beveik visos parduotuvės turėtų suteikti galimybę apsipirkti internetu. O internetu Lietuvoje jau apsiperka net 91% gyventojų. Jaunesnių apklausos dalyvių lūkesčiai dėl paslaugų prieinamumo internete – net dar aukštesni, to tikisi 73-81% 18-34 m. gyventojų.
Dar viena nauda, kuria po migracijos gali džiaugtis suomiai – tai mažesni kaštai. Vieta debesyse kainuoja mažiau, nei įrengti ir aptarnauti nuosavą fizinį duomenų centrą, kuris reikalauja ir aukštų kompetencijų, ir didelių investicijų bei nuolatinio atnaujinimo.
Taupyti leidžia ir tai, kad mokama tik už tiek resursų, kiek tuo metu naudojama. Pavyzdžiui, Suomijos institucija už padidėjusią serverio apimtį mokėjo tik tuomet, kol buvo išaugęs užklausų skaičius. Taip verslas ir įstaigos gali efektyviau paskirstyti biudžetą ir investicijas nukreipti verslo plėtrai ar paslaugų bei kompetencijų gerinimui, o ne kompiuterinės įrangos išlaikymui.
Nuo bankų iki universitetų
Kol kas labiausiai subrendęs debesijos paslaugų vartotojų segmentas – tai SaaS (programinės įrangos kaip paslaugos) teikėjai. Vis dėlto bent daliniais ar hibridiniais debesijos sprendimais jau naudojasi apie 35% įmonių, dar 46% planuoja tai padaryti per artimiausius metus.
Pastaruoju metu universitetai ir mokymo įstaigos, įskaitant ir Baltijos šalis, sparčiai keliasi į debesis, nes savo bendruomenėms pristato vis daugiau virtualių bendradarbiavimo platformų. Žiniasklaida taip pat aktyviai į juda į virtualius serverius, jiems labai aktualus lankstumas – galimybė akimirksniu išplėsti prieinamumą. Ypač, kai itin auga vaizdo, sporto, renginių transliacijų poreikis.
Finansų institucijos ir bankai taip pat dalį savo paslaugų, pirmiausia programėles, perkelia į debesis. Taip pat ir daugelis labiau tradicinių verslų bei kai kurių valstybių viešojo sektoriaus įstaigos jau patiki savo duomenis virtualiems serveriams.
COVID pandemija, sukėlusi elektroninių paslaugų ir virtualaus bendravimo bumą, neabejotinai sustiprino ir pagreitino šią tendenciją. Ir šioje situacijoje didelį pranašumą turėjo tie verslai, kurie jau anksčiau buvo išbandę ir įsidiegę debesijos sprendimus. Šiuo metu jie neabejotinai yra labiau pažengę lyginant su tomis įmonėmis, kurios tik dabar testuojasi debesis.
Dirbtinis intelektas
Debesijos paslaugos tobulėja itin sparčiai. Dar viena neseniai atsiradusi paskata verslams migruoti į virtualias duomenų bazes – tai dirbtinis intelektas. Jau yra sukurti autonominių duomenų bazių sprendimai, kur daug darbų atlieka robotai – jie savarankiškai administruoja sistemas, kuria atsargines kopijas, akimirksniu padidina arba sumažina resursų poreikį, taip eliminuodami žmogiškąjį darbą.
Dirbtinis intelektas taip pat saugo duomenų bazes nuo grėsmių bei autonomiškai atlieka duomenų šifravimą. Jis nuolat skenuoja duomenis ir jei reikia, juos atitaiso. Net ir planuojami priežiūros darbai tik labai trumpam gali pertraukti tokių duomenų bazių darbą. Dirbtinis intelektas gali prognozuoti, kiek resursų duomenų bazei reiks po kelerių metų. Ir jis nuolat mokosi.
Tad debesijos sprendimai jau artimiausiais metais taps dar pažangesniais, toliau didės konkurencija tarp šių paslaugų teikėjų. Iš kitos pusės – stiprės ir bendradarbiavimas, jau dabar kai kurios aplikacijos gali veikti skirtingose aplinkose. Ateityje bus galima sklandžiai veikti multidebesyse, užsakant paslaugas iš skirtingų tiekėjų ar sujungiant virtualius ir fizinius duomenų centrus. Ir tai taps pagrindu būsimiems metavisatos sprendimams, kuriems tikrai reikės sklandžios sąveikos su duomenų bazėmis.