Mokslininkas Baniulis privertė tabaką gaminti kolageną: neįtikėtina, ką dar gali išauginti genetiškai pakeisti augalai

Įprastai augalų ūkius įsivaizduojame kaip didžiulius šiltnamius ir daugelį hektarų besitęsiančius laukus. Tačiau štai mokslininkas dr. Danas Baniulis gerokai išplečia šį stereotipą: augalų derlius gali būti ir antikūnai, ir hormonai, pigmentai, ir įvairios kitos medžiagos, netgi vakcinos. Su LOGIN.LT jis pasidalino, ką šiuo metu augina laboratorijoje.

Vadinamasis molekulinis ūkininkavimas (angl. molceular pharming) – metodas, kuris leidžia augaluose gaminti skirtingas medžiagas, priklausomai nuo įterpto genetinio kodo. Šią technologiją vysto ir lietuviai. Jie tabako augale jau sintetina fibronektiną ir kolageną imituojančius baltymus, kurie, tikimasi, ateityje bus panaudojami audinių inžinerijoje „prigyjančių“ implantų gamybai.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkas dr. Danas Baniulis pasakoja, kad molekulinis ūkininkavimas turi dvigubą kilmę: „arba nuo pharma, kas yra vaistų gamyba, arba kitas – farming – ūkininkavimas. Kai medicinines medžiagas gamina, tai tada galima sieti su pharma, o kai visokias kitas, tai – farming“.