Patikimos mobiliosios programėlės sveikatos sistemoje – jau realybė?

Senstant Europos šalių populiacijai ir didėjant sveikatos priežiūros išlaidoms, ieškoma būdų, kaip optimizuoti procesus ir užtikrinti tolygesnį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą kartu išlaikant aukštą jų kokybę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su užsienio šalių partneriais jungiasi prie dar vieno tarptautinio „Europos Horizonto“ programos lėšomis finansuojamo projekto „Label2Enable“. Šiuo projektu siekiama sukurti mobiliųjų sveikatos ir sveikatinimo programėlių vieningą ir standartizuotą ženklinimo strategiją, kuri būtų atpažįstama, patikima ir skatintų sveikatos priežiūros specialistus labiau integruoti mobiliųjų aplikacijų naudojimą kasdieninėje praktikoje.

„Atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog mobiliosios programėlės, skirtos sveikatos duomenų apdorojimui, efektyviai prisideda prie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimo“, – pranešime spaudai teigia viena iš projekto vadovų, Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytoja Kristina Ziutelienė.

Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 300 tūkstančių mobilių sveikatos aplikacijų, tad specialistams pasirinkti tik patikrintas ir aukščiausius standartus atitinkančias mobilias aplikacijas tampa vis sunkiau. „Tačiau, kaip ir su kiekvienu produktu, norint, kad tokios programėlės būtų saugios, efektyvios ir patogios vartotojui (šiuo atveju tiek pacientui, tiek sveikatos priežiūros specialistui), reikalingas aiškus jų standartizavimas. Taip pat specialus, paprastas ir suprantamas jų ženklinimas, remiantis aiškiais vertinimo kriterijais“, – pabrėžia kartu projekte dalyvaujantis Radiologijos klinikos gydytojas radiologas Antanas Montvila.

Kauno klinikų ligoninė įvertinta ne tik kaip regiono lyderė, aktyviai siekianti inovacijų įgyvendinimo, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, tačiau ir kaip institucija, vienijanti gausų būrį pripažintų gydytojų, slaugytojų ir kitų specialistų, dirbančių su pacientais visuose sveikatos priežiūros paslaugų lygiuose. „Tapus projekto partneriais, Kauno klinikų atstovai, pasitelkdami ligoninės tarptautinį įdirbį ir ryšius, bus atsakingi už sveikatos priežiūros specialistų ekspertinės darbo grupės sukūrimą. Ši grupė konsultuos projekto vykdytojus, kuriant mobiliųjų programėlių ženklinimą“, – sako K. Ziutelienė.

„Projekto partneriai labai daug dėmesio skiria visų suinteresuotų grupių įtraukimui į aiškaus standartizuoto ženklinimo proceso sukūrimą. Ypatingą dėmesį skiria sveikatos priežiūros specialistams ir pacientams, numatydami konsultacijas su gydytojais, slaugytojais ir kitais ekspertais, dirbančiais tiesioginį klinikinį darbą, žinoma, įtraukiant ir pacientus“, – teigia A. Montvila.

Kai kuriose šalyse mobiliosios programėlės jau yra kompensuojamos kaip medicinos pagalbos priemonė. Pavyzdžiui, Belgijoje po sąnario endoprotezavimo operacijos į namus išleistas pacientas naudojasi programėle, kurioje ne tik pildo dienyną apie savo nusiskundimus, atliktas veiklas, tokias kaip kineziterapeuto paskirtą mankštą, tačiau pajutus naujus simptomus ar būklės pablogėjimą turi galimybę tiesiogiai susisiekti su priskirtu ligos atvejo vadybininku. Tikėtina, jog su laiku tokios programėlės populiarės ir bus taikomos vis plačiau klinikinėje praktikoje.

Užmegzti ryšiai su „Label2Enable“ projekto partneriais, turinčiais ilgametę patirtį skaitmeninės medicinos, standartizavimo ir kitose srityse, tikimasi padės toliau bendradarbiauti ne tik kuriant, diegiant mobiliąsias programėles, skirtas sveikatos sektoriui, tačiau ir kitų skaitmeninių sveikatos inovacijų kategorijose. „Tokia kryptis ligoninei padėtų dar labiau įtvirtinti savo pozicijas tiek regione, tiek Europoje teikiant kvalifikuotą, kokybišką ir inovatyvią sveikatos priežiūrą mūsų pacientams“, – teigia šeimos gydytoja.

Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas projektas „Label2Enable“ truks du metus. Projekte dalyvauja 14 organizacijų iš septynių ES šalių: Belgijos, Kroatijos, Vokietijos, Italijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Ispanijos.

Skaitmeninės technologijos keičia žmonių gyvenimą. Europos komisija yra pasiryžusi pasiekti, kad šis dešimtmetis taptų Europos skaitmeniniu dešimtmečiu. „Europos horizontas“ – tai didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa. Kauno klinikų specialistai jau dalyvauja keliuose tarptautiniuose šios programos lėšomis finansuojamuose projektuose: „Europos onkologinių ligų radiologinių vaizdų duomenų bazės sukūrimas – EuCanImage“, „Envision – dirbtinio intelekto taikymo galimybės COVID-19 pacientų stebėsenai ir gydymo taktikos parinkimui intensyvios terapijos skyriuje“, „COVend“ – mokslinis ir klinikinis COVID-19 ligai gydyti skirtų vaistų tyrimas ir „Primavera“ – monokloninių antikūnų ir vakcinų poveikio antimikrobiniam atsparumui prognozavimas.

„Nepaprastai džiaugiuosi mūsų specialistų entuziazmu, kompetencijomis bei moksliniu potencialu. Artimiausiu metu ketiname prisijungti prie dar dviejų Europos Horizonto lėšomis finansuojamų projektų“, – pažymi Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms doc. dr. Tomas Lapinskas.