Persėdus į elektromobilį aplanko keistos situacijos: išklojo, ką patyrė, – ekspertas parodė klaidas

Programėlių dešimt, bet vis tiek nerandi, kur įsikrauti. Kodėl mano elektromobilio baterija įkraunama tik iki 80-ies procentų? Ar užsidega „stop“ žibintai, jei vairuoju B režimu? O ar apskritai tai naudingiau, nei D? Rašo, kad nuvažiuosiu 30 kilometrų – ar galiu tuo pasitikėti? Kodėl įkrovimo stotelėse nėra nė stogelio, kad nereikėtų šlapti lietuje? Persėdus prie elektromobilio vairo aplanko įvairiausių situacijų, ir ne visos jos malonios – LOGIN.LT skaitytojai pasipasakojo, ką teko patirti.

LOGIN.LT surinko kelias dažnas elektromobilių naujokų patiriamas situacijas – jas pakomentuoti sutiko „Møller Baltic Import SE“ „Volkswagen“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalims Justas Nekrošius.

1. Liko 10 proc. baterijos, ir rašo, kad nuvažiuosiu 30 km, – ar galiu tuo pasitikėti?

Nuvažiuojamo atstumo baimė yra viena iš šio tūkstantmečio naujovių, atėjusių kartu su elektromobiliais.

Vilnietė, vairuojanti „Škoda“ elektromobilį, sakosi esanti visiška naujokė, jai svarbu įsitikinti, ar gali pasikliauti elektromobilio apskaičiuotu likusiu atstumu, kurį galės nuvažiuoti.

„Rašo tau, kad liko 30 kilometrų ir 10 proc. baterijos – kaip iš tikrųjų yra? Jei važiuosi tuo pačiu tempu, nejungsi sportinio režimo, ar tiek ir nuvažiuosi? Yra nepatiklumo, kaip tą vertinti, kas bus, jeigu staiga taip nutiks, kad baterijos greitai nebeliks? Ir suprask, ar tau elektromobilis meluoja, ar nemeluoja, būtų gerai, kad perkant konsultantai tai paaiškintų“, – pasakojo moteris.

Ji prisiminė ir istoriją, kuomet važiavo iki Kauno – likus 50 kilometrų prietaisai indikavo, kad baterijos pakaks 70-iai kilometrų: „Viskas buvo gerai, taip ir buvo, nuvažiavus liko energijos dar 20-iai kilometrų“.

Ekspertas J. Nekrošius patikina – elektromobilis daug tiksliau apskaičiuoja likusį atstumą nei įprastiniu kuru varomi automobiliai.

„Dažnai žmonės bandomuosiuose važiavimuose mato, kad liko 70 ar 150 kilometrų ir klausia, ar tai realus atstumas. Tai galiu užtikrinti – tai jau labai tiksliai apskaičiuojama, jeigu staiga vairuotojas nepakeičia savo vairavimo stiliaus ar manierų, pvz., nepradeda labai staigiai akceleruoti“, – sako J. Nekrošius.

Borto kompiuteris vertina ne tik baterijos įkrovimo lygį, bet atsižvelgia į ankstesnius duomenis, oro temperatūrą, netgi navigacijos duomenis, jei nustatytas maršrutas – kokios įkalnės planuojamos ir pan. Tačiau jei kardinaliai pasikeičia vairavimo stilius, tarkime, ekologiškai vairavusį vairuotoją pakeičia kitas, vairuojantis agresyviai, borto kompiuteriui gali užtrukti perskaičiuoti prognozę.

„Mano kolega vasarą su elektriniu „Volkswagen ID.3“ Europoje nuvažiavo 7000 kilometrų ir, kadangi yra didelis elektromobilių entuziastas, matavo paklaidas, kiek rodė kompiuteris ir kiek nuvažiuodavo. Tai bendra paklaida buvo 7 kilometrai – nuo visų 7000 km. Išvada – borto kompiuteris rodo pakankamai tiksliai“, – patikino J. Nekrošius.

2. Jei naktį užklupo šaltis ir automobilį ryte radome apšarmojusį – ar įjungtas šildymas nepaliks viduryje kelio su tuščia baterija?

J. Nekrošius patikina, kad elektromobilis ryte tikrai įvertins tai, kad šalta ir kad reikės prišildyti saloną, sušildyti ir pačią bateriją, tai atsispindės ir pateikiamoje kilometrų prognozėje.

„Įjungtas šildymas paveikia nuvažiuojamą atstumą, bet gana mažai. Tačiau pats faktas, kad elektromobilis stovėjo ir jį reikės visą įšildyti, įskaitant ir bateriją, tai duoda signalą elektromobilio kompiuteriui, kad reikės daugiau resurso. Jūs tiesiog matote mažesnį nuvažiuojamą atstumą nei įprastai. Apskritai pats šildymas ne tiek daug naudoja energijos, ypač jei jūs iš anksto per programėlę pašildysite elektromobilį, dar prijungtą prie įkrovimo stotelės, – tuomet ir baterija bus pasiruošus, ir važiuojant šaltu oru nuvažiuojamas atstumas sumažės neženkliai“, – sako J. Nekrošius.

Elektromobilio gamintojo deklaruojamas bendras nuvažiuojamas atstumas šiuo metu pateikiamas pagal WLTP standartą, kuris atitinka realias vairavimo sąlygas – juo taip pat ekspertas siūlytų pasitikėti. Atsižvelgiant į besikeičiančias oro sąlygas, dažnai nurodomas ir intervalas.

„Žiemą ir sunkiomis sąlygomis atstumas gali sumažėti iki 40 procentų“, – pažymėjo J. Nekrošius ir pažymėjo, kad nauji modeliai su didelėmis baterjomis gali nuvažiuoti daugiau nei 500 kilometrų, tad net ir daugiau naudojant energijos galima „pasiekti Klaipėdą“.

3. 80 proc. baterijos tausojimas įjungtas automatiškai – verta palikti, bet prireikus, galima išjungti

Dar vienam vairuotojui kilo klausimas, kodėl jam prieinama tik 80 procentų elektromobilio baterijos, nepavyksta įkrauti iki 100 proc. Jau ir taip gamykliškai baterija ateities nusidėvėjimui turi „atidėtą“ dalį talpos, kuri pradžioje vartotojams nepasiekiama.

„Sumokėjau, kad gaučiau visus 100 procentų, kodėl mano elektromobilis kraunasi tik iki 80 procentų? Žiemą nuvažiuojamo atstumo ima nebepakakti nuvažiuoti iki Kauno ir atgal, o tie papildomi 20 procentų reikštų, kad nereikia sustoti krautis“, – svarstė elektromobilio ID.4 vairuotojas.

J. Nekrošius paaiškina, kad baterijos tausojimas daugumoje šiuolaikiškų elektromobilių yra įjungtas „pagal nutylėjimą“, tačiau jį lengvai galima išjungti. Konkrečiai ID.4 modelio atveju tą reikėtų daryti įjungus elektromobilį krautis. Tačiau ekspertas rekomenduotų gerai pasvarstyti, ar norima tą daryti.

„Dauguma elektromobilių gamintojų šį nustatymą įjungę tam, kad tausotų bateriją, bet yra ir kita priežastis. Visų pirma, kraunant bateriją iki 80 procentų, tai bus daug greičiau ir efektyviau, nei jūs toliau krausite likusius 20 proc., iki 100 proc. Krovimas truks gerokai ilgiau, ir dažnu atveju tai tiesiog neapsimokės – galbūt geriau vėl kažkur trumpam sustoti ir greitai pasikrauti iki 80-ies procentų“, – sako J. Nekrošius.

Taip pat baterija ilgiau tarnaus – technologiškai, kraunant iki 80-ies procentų, baterija mažiau dėvisi ir gali atlaikyti daugiau krovimo ciklų. Ekspertas pažymi, kad elektromobilio baterijos garantija ir taip siekia ir 8 metus, arba 160 tūkst. km, net ir tiek nuriedėjus dar lieka daugiau nei 70 proc. baterijos talpos.

„Jei jau tikrai reikia, krovimo metu vairuotojas gali elektromobilyje nustatyti, kad tą sykį pakrautų iki 100 procentų. Arba jis gali apskritai šią funkciją išjungti ir nustatyti, kad nori visą laiką maksimaliai krauti bateriją – jei taip pasirinks, taip ir kraus“, – paaiškino J. Nekrošius.

Baterija labiau tausojama tuomet, ir jei nėra visiškai iškraunama, o paliekama 20 procentų.

4. „Negali sakyti, kad nėra infrastruktūros, bet dabar turiu 5 „apps'us“, stotelėse nešvaru ir nėra stogelių“

Viena skaitytoja pasigenda patogaus krovimo galimybių.

„Negali sakyti, kad nėra infrastruktūros – jis yra visai nemažai. Bet dabar turiu penkis „apps'us“, ir visų jų reikia, galvojant apie įsikrovimą. Vienas seką bateriją, kiti mokėjimams, tai vieniems, tai antriems, tai tretiems, ir nėra unifikuotos sistemos. Nori sustoti pasikrauti, ten gali būti „Ignitis“, „Auto Pildyk“, „Elinta“. Bet iškart girdėjau patarimą – įsirašyti visas iškart, kiek tik įmanoma“, – pasakoja elektromobilio vairuotoja.

Ją piktino tai, kad ne visada įkrovimo stotelę galima atrasti veikiančią, net ir rezervavus. Perėjus nuo įprasto automobilio, ji pasigenda ir kokybės, kurią siūlo degalinės, – įkrovimo stotelėse nėra stogo, būna purvina, nešvaru.

„Krovimas gali būti ilgas ir sudėtingas, bet nėra jokių stogelių. Jei degalinėje pili kurą, yra stogas, tau ant galvos nelyja. Kai atvažiuoji prie įkrovimo stotelės, viskas plyta, murzina. Jei naudoji savo laidą krauti, jį atsiveži švarų bagažinėje, bet jis čia turi gulėt ant žemės, po to jį tenka valyti, pakuoti. Nėra labai malonu. O labiausiai trūksta greito įkrovimo stotelių – lėtai galima ir namie pasikrauti, o jei kažkur skubi, ir turi 10-15 min, ne visada rasi galimybę. Ir programėlėse yra daug neigiamų komentarų“, – pasakojo vairuotoja.

Iš tiesų, Lietuvai dar reikia gerokai pasitempti, kad bent pasivytų tą situaciją, kuri jau yra Vakarų Europoje.

Ekspertas J. Nekrošius sutinka – programėlių galima surinkti ir 10, mat Lietuvoje vis dar daug norinčių bandyti kurti savo uždarą ekosistemą. Tačiau Vakaruose jau judama priešinga linkme ir tai ateis į Lietuvą.

„Kolega, kuris važiavo 7000 km per Europą, visur naudojo vienintelę „WE Connect“ programėlę, o krovėsi daugiausia „Ionity“ tinkle. Mes judame to link, ir gamintojai vis labiau suinteresuoti, kad krovimo paslaugas teikiančios įmonės jungtųsi į vieną programą. Manau, kad čia tik pradžia, bet kuo toliau, tuo bus paprasčiau žmogui – jis atvažiuos elektromobiliu, ir, nepriklausomai, koks tai krovimo partneris ar įmonė, elektromobilis prisijungs ir automatiškai nuskaitys iš jo sąskaitos. Bus netgi paprasčiau, nei dabartinėse degalinėse“, – prognozuoja J. Nekrošius.

Taip pat ir su įkrovimo stotelių kokybe – perėjimas palaipsnis, bet jis įvyks, ir ateityje bus galima tikėtis ne tik stogelio.

„Čia infrastruktūros plėtotojai turėtų atsakyti, bet aišku, tai susiję su kaštais. Viena yra įrengti įkrovimo stotelę, kuri kainuoja dešimtimis tūkstančių eurų – dažniausiai stovi viena ar dvi, ribotame plote, ten, kur susitaria su žemės valdytoju. Jei būtų kažkas papildomo, pvz., stogas, kavinė, patalpos, tai jau reikalautų daug didesnių investicijų, reikėtų daugiau ir žemės, ir statybų“, – paaiškina J. Nekrošius.

Istorinėse nuotraukose galima pamatyti, kaip seniau atrodydavo benzino degalinės – taipogi be stogo, o dar rankine pompa reikėdavo pačiam piltis.

„Daugėjant elektromobilių, didėjant užimtumui, stotelės ims generuoti didesnę apyvartą ir ta situacija išsispręs. Europoje jau stovi, kiek tekę matyti, ir gražiau, ir moderniau atrodančios elektros įkrovimo stotelės, lyginant su degalinėmis, kur galima pasiimti kavos ar užkandžių. Tai ateis“, – sako J. Nekrošius ir patikina, kad nepatogumai neatšaldo elektromobilių vairuotojų entuziazmo.

5. B ar D važiavimo režimas – kuriuo geriau?

Keli skaitytojai pasidomėjo, ar yra didelis skirtumas, kuriuo režimu važiuoti – D ar B? Įjungus D, atleidus akceleratoriaus pedalą automobilis toliau rieda, lyg įprastas automobilis laisva pavara. Tačiau, įjungus B, automobilis ima stabdyti ir regeneruoti kinetinę energiją.

„B režimas yra vadinamasis vairavimas vienu pedalu. Tai ne dėl ekonomiškumo, bet padeda nuvažiuoti ilgesnį atstumą, nes jis elektromobiliui lėtėjant regeneruoja energiją ir įkrauna bateriją. Įjungus B režimą, atleidus akceleratorių, stabdymo intensyvumas yra gana didelis“, – komentuoja J. Nekrošius.

Tačiau ir važiojant D režimu, jei spaudžiamas stabdžio pedalas, energija regeneruojama. J. Nekrošius vis tik rekomenduotų, ypač mieste, įgusti naudotis režimu B, ilgainiui tai bus ir patogiau, kadangi koją mažiau vargins kilnojamas prie stabdžio pedalo.

„Tai priklauso nuo vairavimo stiliaus. Jei vairuotojas iš anksto nuspėja eismo situaciją, pvz., prie šviesoforo ar perėjos, kada reikės sustoti, jis ir su įprastu automobiliu nuims koją nuo akceleratoriaus pedalo ir automatiškai lėtės. Bet kiti, galbūt labiau užsisvajoję, imasi stabdyti tik privažiavus prie raudono šviesoforo signalo. Tai tokiam vairuotojui B režimas tikriausiai netiks“, – paaiškina J. Nekrošius.

6. Ar lėtėjant B režimu dega raudonas stabdžio signalas?

Vienas LOGIN skaitytojas buvo įsitikinęs, kad važiuoti B režimu yra nesaugu – jis prašė draugų pasižiūrėti, ar lėtėjant užsidega raudonas signalas, ir šie jam sakę, kad neužsidega.

„Jei lėtėjimas yra pakankamo intensyvumo – 1,3 metro per sekundę kvadratu, tuomet kiti eismo dalyviai tuyri matyti ir suprasti, kad stabdote intensyviau, nei yra įprasta riedant automobiliui laisva eiga. Dėl to automatiškai, naudojant B režimą, užsidega stabdymo galiniai žibintai. Atsakymas – taip, mato“, – nuramino J. Nekrošius.

7. Jei važiuoju gatvėje, kur daug pėsčiųjų, – ar mane girdės?

Elektrinis variklis, ypač riedant lėtai, yra labai tylus. Skaitytoja su „Škoda“ elektromobiliu nerimavo, kad jos gatvėje būna daug pėsčiųjų.

„Man yra buvusi tokia situacija, kad pati kaip pėsčioji vos neišbėgau į gatvę nepastebėjusi elektromobilio. Ir dabar likusi baimė – aš važiuoju gatvele į namus, kur mėgsta vaikščioti žmonės, ar jie mane girdi? Ar neišbėgs kas užsisvajojęs ir neišgirdęs“, – nuogąstavo moteris.

Nauji elektromobiliai jau privalo skleisti garsą.

„Tuo pasirūpino Europos Sąjunga, 2021 metais priėmusi reglamentą, kuris įpareigojo elektromobilių gamintojus – elektromobiliai turi skleisti garsą, važiuojant iki 20 km/h greičiu, tai yra važiuojant lėtai. To reikia, kad pėstieji ir kiti eismo dalyviai juos girdėtų“, – paaiškino J. Nekrošius.

8. Nuvažiavau į darbą, o baterija vis tiek rodo 100 proc. – ar viskas gerai?

80 kWh talpos bateriją turinti vairuotoja pasidžiaugė: „Kai atvažiuoju į darbą, nebūna nukritęs nei vienas procentas, kartais vienas ar du. Atrodo, nuvažiavau nemažai kilometrų, bet baterija praktiškai neišsieikvoja. Gal nesąmones rodo? Pirmomis dienomis tuo labai abejojau“ – stebėjosi vairuotoja.

„Iš tikrųjų labai daug žmonių maloniai nustemba, ypač, gyvenantys mieste. Prieš pirkdami elektromobilį jie psichologiškai galvoja, kad labai jau dažnai važinėja į Palangą ar kažkokius tolimus atstumus, bet faktai parodo kitaip. Dėl to jiems ir vieno įkrovimo dažnai ilgam pakanka, jie džiaugiasi įspūdžiais ir panašiais kaštais“, – patvirtina J. Nekrošius.

Retas važinėja dažnai tolimus atstumus – tokiu atveju elektromobilio patrauklumas gali būti mažesnis.

„Žmonės daug galvoja, ar apsimoka. Bet dabar Lietuvoje yra parama privatiems asmenims, o ir įmonėms nuo sausio 1 d. atsirado galimybė atskaityti 21 proc. PVM elektromobiliams, kainuojantiems iki 50 tūkst. eurų. Tai įmonėms yra labai didelis argumentas pagalvoti ir paskaičiuoti, nes elektromobilis kaštus gali labai sumažinti“, – sako J. Nekrošius.

Dar minėta vairuotoja pati išsiaiškino, kad kraunamo elektromobilio laidą ištraukti galima tik tuomet, kai automobilis visiškai atrakintas, – kitu atveju laidas taipogi bus užrakintas.