Rado būdą, kaip išspręsti mados atliekų problemą: padės virtualūs drabužiai

Mados pramonė ieško būdų, kaip sumažinti atliekų kiekį. Štai Italijos mados bendrovė „Lablaco“ siekia skaitmenizuoti tam tikrų prekių ženklų kolekcijas spačiai augančioje skaitmeninėje mados rinkoje. Taip klientai pirks ne tik fizinį drabužį, bet ir jo skaitmeninį „dvynį“, skirtą kolekcionuoti arba dėvėti avatarams virtualioje erdvėje, pavyzdžiui, metavisatoje.

Bendrovę „Lablaco“ 2016 m. įkūrė Lorenzo Albrighi ir Eliana Kuo. Abu jie dirbo prabangios mados srityje, tačiau siekė pagerinti šios pramonės šakos tvarumo rodiklius ir skatinti žiedinę madą, t. y. drabužių projektavimą ir gamybą taip, kad sumažėtų atliekų, rašo cnn.com.

Pora 2019 m. inicijavo Žiedinės mados aukščiausiojo lygio susitikimą, o 2021 m. bendradarbiavo su mažmenininku H&M, kad pristatytų blokų grandine pagrįstą drabužių nuomos paslaugą.

Jų teigimu, mados perkėlimas į skaitmeninę erdvę padeda generuoti duomenis, kurie yra labai svarbūs siekiant pereiti prie žiedinės mados. Pagal „Lablaco“ modelį fiziniai ir skaitmeniniai daiktai išlieka suporuoti net ir juos pardavus, todėl perpardavus fizinį daiktą, jo skaitmeninis atitikmuo perkeliamas į naujojo savininko skaitmeninę piniginę. Blokų grandinės technologijos skaidrumas reiškia, kad naujasis savininkas gali būti tikras dėl daikto autentiškumo, o daikto kūrėjas gali stebėti jo kelionę po pardavimo.

„Jei neskaitmenizuojate paties gaminio, negalite turėti jokių duomenų, kuriuos galėtumėte įvertinti, ir nežinote, koks yra mados poveikis“, – „CNN Business“ sakė L. Albrighi.

Atliekų mažinimas

Tekstilės ir mados pramonėje kasmet susidaro apie 92 mln. tonų atliekų, o skaitmeninė mada galėtų padėti sumažinti šį skaičių.

E. Kuo teigia, kad skaitmeninės erdvės galėtų būti naudojamos kaip fizinio pasaulio bandymų bazė. Pavyzdžiui, dizaineris galėtų išleisti 10 spalvų skaitmeninį drabužį metaverslo erdvėje ir, remdamasis pardavimų duomenimis, nustatyti, kokias spalvas naudoti realioje versijoje.

„Tai automatiškai taptų užsakomuoju modeliu, kuris tikrai galėtų sumažinti mados atliekų kiekį“, – viliasi ji.

Virtualūs drabužiai taip pat galėtų sumažinti fiziniame pasaulyje grąžinamų drabužių kiekį. Anot L. Albrighi, mados šou rengimas virtualiose erdvėse sumažintų poreikį mados pasauliui keliauti. Abi šios priemonės galėtų sumažinti mados pramonės paliekamą anglies dioksido pėdsaką.

Tačiau, kad šios inovacijos taptų plačiai paplitusios, svarbiausia yra skatinti dizainerius. Blokų grandinės skaidrumas galėtų leisti prekių ženklams gauti autorinį atlyginimą, kai daiktas perparduodamas per visą jo „gyvavimo“ laiką – tai būdas „gaminti mažiau ir iš tikrųjų uždirbti daugiau“.

„Tai visiškai naujos pramonės šakos pradžia“, – pabrėžia L. Albrighi.