Svorį mažinančių vaistų kūrimas iki šiol buvo lydimas nesėkmių, kai kurios buvo išties baisios. 1950-aisiais išpopuliarėjo amfetamino pagrindu pagamintos dietinės tabletės, kurios sukeldavo priklausomybę ir daug šalutinių poveikių. 1997-aisiais „dietinis“ vaistų kokteilis, žinomas kaip „fen-phen“ (fenfluramino ir fentermino derinys), buvo pašalintas iš rinkos, kai paaiškėjo, kad jis sukelia mirtiną plautinę hipertenziją ir širdies vožtuvų problemas. Daug bandymų gydyti nutukimą tiesiog atsidūrė aklavietėse. Nepaisant tokiems preparatams žmonija negaili nei pinigų, nei laiko.
Naujausios kartos medikamentai, žadama, bus kitokie. Jie veikia imituodami hormoną, vadinamą gliukagono tipo peptidu 1 (GLP-1). Šis hormonas reguliuoja cukraus lygį kraujyje, o taip pat lėtina maisto pasišalinimą iš skrandžio, dėl to žmonės ilgiau jaučiasi sotūs. Panašu, kad GLP-1 imituojantys vaistai gali tapti labai galinga priemone svoriui mažinti. Kai kurie žmonės per 68 savaites netenka 15 procentų kūno svorio, jei vartoja semaglutidą, kuris pavadintas „Wegovy“ prekės ženklu ir patvirtintas svorio mažinimui, arba kitą vaistą, „Ozempic“, kuris skirtas 2 tipo diabetui gydyti.
Tačiau GLP-1 tyrimų istorija ilgesnė nei 40 metų, gerokai ilgiau, nei laikmetis, kada nutukimas tapo sveikatos krize.
1970-aisiais GLP-1 buvo tyrinėjamas norint gydyti ne nutukimą, ne diabetą, bet visai kitą ligą – dvylikapirštės žarnos opą. Dabar ši liga pamiršta. Mokslininkams buvo įdomūs hormonai, išsiskiriantys, kai žmonės valgo. Paimtas GLP-1 būdavo pumpuojamas per kiaulių kasą, siekiant įvertinti, ką jis daro – tuomet buvo suprasta, kad tai ypač galingas hormonas
„Diabetas būdavo kažkas tokio, ką patirdavo seni žmonės, ir vis tiek negalėdavai nieko gero su tuo nuveikti, tai buvo tiesiog neįdomu. Problema buvo dvylikapirštės žarnos opaligė“, – „Wired“ dėsto Jensas Juulas Holstas, kuris yra Danijos Kopenhagos universiteto Biomedicinos mokslų katedros profesorius.
Mokslininkai tuomet atrado, kad GLP-1 ne tik stimuliavo insulino sekreciją, bet taip pat slopino gliukagono (hormonas, reguliuojantis angliavandenių apykaitą organizme – didinantis gliukozės koncentraciją kraujyje) sekreciją
„Tai buvo įdomu, kadangi diabetu sergantys žmonės turi per daug gliukagono, jis sukelia cukraus lygį kraujyje. Stimuliuodami insuliną ir slopindami gliukagoną, galime turėti dvigubą mechanizmą reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje“, – pasakojo J. J. Holstas.
Mokslininko darbą anksčiau sekė dabartinė „Ozempic“ ir „Wegovy“ gamintoja „Novo Nordisk“, taipogi įsikūrusi Danijoje, tačiau tuomet tyrimai neatrodė labai perspektyvūs, kadangi sergantiesiems diabetu GLP-1 insulino sekrecijos nestimuliuodavo. Tačiau viskas keistis prasidėjo maždaug 1990-aisiais.
„Lūžio taškas buvo Michaelo Naucko tyrimas 1993 m. Dirbome kartu ir galiausiai suleidome GLP-1 žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, ir galėjome parodyti, kad gliukozės kiekis kraujyje pasiekė visiškai normalų lygį per keturias valandas, kadangi ir insulinas buvo stimuliuojamas, ir gliukagonas slopinamas. Visiems pademonstravome, kad tai veikia žmonėms su 2-ojo tipo diabetu, priešingai nei kiti hormonai“, – prisimena mokslininkas.
Palaipsniui nustatyta, kad GLP-1 lėtina virškinamojo trakto veiklą, ilgiau užlaiko maistą skrandyje.
„Įvertinome, kad tai gali būti 2-ojo tipo diabeto gydymas. Tačiau ir mes, ir kiti pastebėjome, iškart pastebėjome, kad turime būti labai atsargūs, o dozės turi būti labai mažos, nes daugelis pacientų pasijusdavo blogai, kai valgydavo. Jie turėdavo pavalgyti, o mes per 30 minučių pamatuodavome kraujo insulino lygį, kad įvertintume efektyvumą. Dauguma tiriamųjų pažymėjo, kad negalėjo pabaigti maisto. Tai sujaukė eksperimento protokolą, kadangi jie greitai pasisotindavo ir jausdavo pykinimą, sakė, kad nebenori daugiau valgyti“, – pasakoja kitas mokslininkas, Joelis Habeneris, kuris yra Masačusetso Svorio bendrųjų tyrimų instituto profesorius.
Gyvename pasaulyje, kur 10-15 procentų suaugusiųjų turi aukštesnį nei 30 kūno masės indeksą, o vien JAV tokių asmenų yra daugiau nei 40 proc. Nutukimas yra rimta medžiagų apykaitos liga, o vaistų nuo nutukimo rinka, vertinama, ateityje galėtų siekti 100 milijardų dolerių per metus.
Tektų paauktoi meilę maistui
Kad GLP-1 gali būti naudojamas gydyti nutukimą, pasaulis ėmė suvokti tik 2021 m., kuomet išleista studija parodė teigiamus tokio gydymo rezultatus.
„Mes nuo 2001 m. žinojome, kad žmogaus maisto suvartojimas priklausys nuo jam duotos GLP-1 dozės, tad buvo galima padaryti išvadą, kad tai veiktų. Problema buvo šalutiniai poveikiai. Kuriant GLP-1 vaistus svarbiausia užduotis buvo surasti balansą“, – paaiškina J. J. Holstas. Reikėjo 14 savaičių palaipsniui kelti dozę, kad šalutiniai poveikiai pasireikštų silpniau.
Galimybė 15 proc. sumažinti kūno svorį jam atrodo išskirtinė, kadangi iki šiol jokiems vaistams to nepavyko pademonstruoti, ir netgi kalorijas ribojanti dieta svorį per 8 savaites sumažina 12 proc., tačiau ji paprastai nebūna tvari. Numetus svorį 15 proc., anot mokslininko, daugelis žmonių galėtų atsikratyti 2-ojo tipo diabeto.
Problema – dažnai vaistus vartoja žmonės, kuriems jų nebūtinai reikia labiausiai. Siekdami geriau atrodyti žmonės rizikuoja vartoti netgi nepatvirtintus vaistus, ar atlikti pavojingas procedūras.
J. Habeneris patikina, kad šiuo metu svarbu tokius vaistus vartoti prižiūrit gydytojui ir jie neturėtų būti parduodami be recepto: „Sunku numanyti, prie ko tai prives. Sakyčiau, šiuo metu svarbiausia, kad vaistai yra labai veiksmingi kontroliuojant 2-ojo tipo diabetą“.
„Yra daug baisių problemų. Bet ar kada lankėtės diabeto ligoninėje? Ten tikrai liūdna. Žmonės ateina su amputuotomis galūnėmis, sutrikusiomis pažinimo funkcijomis ir širdies problemomis, arba jie vos gali judėti. Jie yra apgailėtini ir prislėgti. Tai tikrai rimta. IR daug ką galite pagerinti naudodami vaistą, kuris yra ne tik skirtas kontroliuoti svorį, bet ir vaistas nuo diabeto“, – sako ir J. Habeneris.
Jis apgailestavo, kad kol kas vaistai nebus prieinami vargingesniems žmonėms, nebent pasikeistų jų finansavimo tvarka – šiuo metu JAV draudimo kompanijos „Wegovy“ nekompensuotų, kadangi nutukimas pirmiausia matomas kaip kosmetinė problema dėl to, kad žmonės per daug valgo arba nepakankamai sportuoja.
„Nutukimas yra liga, medžiagų apykaitos sutrikimas, turintis genetinių ir aplinkos veiksnių. Tai sudėtinga“, – patikino J. Habeneris.
Jis paaiškino, kad vaistas turi savo kainą – žmogus praranda apetitą ir maisto valgymo malonumą. Jei mėgavimasis maistu žmogui yra svarbu – šis malonumas dingsta. Gali būti, kad po kelių metų gydymo jis pradės įgristi, gyvenimas pasidarys nuobodus.
„GLP-1 vaistai rinkoje yra nuo 2005 m. Ar žmonės su jais lieka? Ne. Tai taip pat, kaip ir su kitais vaistais, yra daug priežasčių, kodėl jie metami. Viena iš priežasčių – pabandėte ir supratote, kad praradote susidomėjimą maistu, vien to gali pakakti. Nežinome, kodėl žmonės nustoja vartoti šiuos vaistus, bet tikrai žinome, kad jie nustoja. Jie taip daro visame pasaulyje. Ir klausimas nėra pinigai. Galbūt atsitinka kažkas kito, kas mažina susidomėjimą tęsti. Galbūt pagalvoji, kad dabar jau viskas gerai, o jei vėliau paaiškės, kad ne, grįšite į terapiją. Bet aš nesitikėčiau, kad didelė dalis populiacijos, kuri pradės vartoti „Wegovy“, ir liks su „Wegovy“ visam gyvenimui. Aš tiesiog nematau to, nes taip neatsitiko su kitais GLP-1 vaistais“, – apibendrino J. J. Holstas.
2021 mabu mokslininkai buvo apdovanoti Warreno Alperto fondo prizu už savo darbą ieškant ir plėtojant GLP-1 hormonu pagrįstus gydymo būdų.