„Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas sako, kad Lietuvos ir NATO hibridinės infrastruktūros kūrimas yra pirmas darbas, kurio Lietuva turi imtis. Tam pritarė ir R. Rainys teigdamas, kad tai – išties svarbu.
„Taip, iš dalies reikia su tuo sutikti. Kai kalbame apie elektros tiekimą yra tęstinumo planai, kai turime dyzelino generatorius ar atsarginio maitinimo šaltinius, kuriuos įjungiame ir panaudojame tada, kai pagrindinis tiekimas sutrinka. Tai iš tos pusės sutikčiau, tačiau taip pat yra labai svarbu nepamiršti ir rūpintis dabartiniais tinklais ir jų saugumu. Nėra taip, kad iškart viskas sutrinka – yra gynybos sistemos, yra apsaugos nuo kibernetinių atakų sistemos, kuriomis reikia rūpintis ir jau dabar tobulinti kasdieninį kibernetinio saugumo lygį“, – komentavo R. Rainys.
Pašnekovas aiškino, kad Lietuva, tarptautinių sujungimų, kanalų ir ryšių prasme, yra viena geriausių Europos Sąjungos šalių. Anot jo, Lietuva turi diversifikuotą ryšio sujungimo sistemą, dėl ko vienas žmogus daug žalos padaryti negali.
„Mes esam diversifikavę sistemą ir nepriklausom nuo vieno ar kelių ryšio linijų, mes turime ryšių ir su skandinamais, ir su lenkais, ir su latviais, todėl mus pažeisti nėra lengva, žinoma, tai nereiškia, kad neįmanoma.
Taip, yra dideli pavojai dėl kibernetinio saugumo ir dėl fizinio ryšio linijų atjungimo. Lietuvos istorijoje yra buvę, kai laivyba Baltijos jūroje kelis kartus yra nutraukusi ryšio kanalus ir tai turėjo įtakos mūsų susijungimui su tarptautiniu internetu“, – aiškino Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius.
R. Rainys pabrėžė, kad siekiant to išvengti ir užtikrinti saugumą svarbu ir toliau stiprinti diversifikuotą sistemą bei nebūti priklausomiems nuo vienos ar kelių ryšio linijų, o tai, anot jo, jau ir yra padaryta. Be viso to, šiuo metu stiprinama ir apsauga tiek nuo kibernetinių atakų, tiek ir nuo fizinių pažeidimų.
„Reikia ir toliau kurti alternatyvių ryšių kanalus, kaip i „Starlink“, palydovinio ryšio sistemos bei kitos sistemos. Ateina nauji tiekėjai, tai reikia juos išnaudoti ir diversifikuoti sistemą, kas yra įprasta, ypač versle, nes tai yra standartinis veiklos tęstinumo planų sudarymas, jų testavimas ir nuolatinis gerinimas“, – sakė R. Rainys.
Pašnekovas aiškino, kad ne tik versle, bet ir valstybės valdyme tai yra įprastas dalykas, kai imamasi papildomų, neplaninių veiksmų. Jis pabrėžė, kad tiek valstybėje, tiek ir versle yra panašūs standartai, mat tiek ISO standartas, tiek ir tarptautinio standartizacijos instituto išleidžiami standartai dėl kibernetinio saugumo apima ir veiklos tęstinumo planus bei yra taikomi ir viešam, ir privačiam sektoriuose.
Paklaustas apie siūlymus Lietuvoje įengti papildomą rezervinį internetą, R. Rainys teigė, kad tai – matymas toli į ateitį, tačiau kartu, jei tai yra idėja paremta sprendimais ir pasiūlymais, galima būtų svarstyti ir jos įgyvendinimą.
„Šią idėją remčiau iš tos pusės, kad turėtume, kaip atsarginį maitinimo šaltinį, jeigu elektros tiekimas sutriks. Bet mes nemetam visų pastangų, visų santaupų į didelių generatorių nusipirkimą ir tik iš jo gyvenimą. Visgi, kasdieniame gyvenime mes daugiau remiamės įprastinėmis sistemomis, kuriomis ir reikia pasirūpinti pirmiausia.
Mūsų, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, strategija – rūpintis dabar veikiančiomis kritinėmis infrastruktūromis, jas apsaugoti. Jos nėra lengvai pažeidžiamos ir nulaužiamos, kaip bandoma pristatyti, jų saugumu rūpinasi ir patys valdytojai, ir mes“, – aiškino Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius.
R. Rainys aiškino, kad kibernetiniai virusai, kenkėjiškas programinis kodas, ypač šiomis dienomis smarkiai plintantys koduojantys ir destrukcinį poveikį nešantys virusai, yra išplitę visame pasaulyje, taip pat Lietuvoje. O tai, anot jo, yra didelis ir realus pavojus.
Paklaustas ar toks virusas patekęs į Seimo narių kompiuterius netaptų kibernetinės nelaimės priežastimi, pašnekovas teigė, kad viskas priklauso nuo IT infrastruktūrą užtikrinančių skyrių ar už tai atsakingų rangovų.
„Tuo yra rūpinamasi, yra ir atskiri saugos įgaliotiniai bei tuo besirūpinantys skyriai. Žinoma, absoliutaus kibernetinio saugumo nėra. Lietuvoje, per dieną užfiksuojama apie 10–20 kibernetinių atakų, per metus – 4 tūkstančiai, todėl negaliu teigti, kad esame visiškai saugūs ir galime būti ramūs dėl Seimo narių kompiuterių. Jais reikia rūpintis, o derinimai su NKSC iš Seimo kanceliarijos vyksta nuolat“, – komentavo R. Rainys.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius pabrėžė, kad iš Lietuvos, Rusijos atžvilgiu vykdomos DDoS atakos, kuriomis užsiima įvairios pilietinės iniciatyvos, yra neteisėtos, tačiau šiuo metu centras rūpinasi ypatingai kritinėmis infrastruktūromis bei valstybės saugumo tinklais.
„Kol kas į šias pilietines iniciatyvas mes nesikišame“, – nurodė R. Rainys.