Bando apgauti parduotuvės kopija
Praėjusį mėnesį kai kurie interneto naudotojai Lietuvoje naršydami galėjo susidurti su iškylančiu reklaminiu skelbimu, kuriame buvo pranešama, kad jie laimėjo „AliExpress“ prizą. Kad sužinotų, koks tai prizas ir galėtų jį „atsiimti“, žmonių prašyta paspausti nuorodą, nuvedančią į suklastotą svetainę, kurioje prašoma pasidalinti įvairiais asmeniniais duomenimis.
„Toks sukčiavimo būdas – iššokančios reklamos su netikromis nuorodomis – egzistuoja jau labai seniai ir pasitaiko net patikimuose tinklalapiuose. Tačiau tai nesumažina jo keliamos grėsmės, nes vos vienas paspaudimas gali lemti įvairių asmeninių ir bankinių duomenų praradimą. Panaši grėsmė pasirodė ir kitose šalyse, ne tik Lietuvoje“, – sako Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas.
Populiarus atakų būdas
Anot eksperto, fišingas išlieka antra pagal dažnumą grėsmė Lietuvos naudotojams, kelianti pavojų jų asmeniniams duomenims. Per spalio mėnesį „Tele2“ užkirto kelią 42,2 mln. kibernetinių grėsmių, iš kurių – 16,4 mln. fišingo atakų.
Piktavaliai naudojo įvairius fišingo metodus, kuriais bandė įtikinti nieko nenutuokiančius žmones pasidalyti su jais savo informacija. Vienas iš metodų buvo bandymas gauti naudotojų el. pašto adresus ir slaptažodžius IPFS (bendro dalijimosi) failuose.
Praėjusį mėnesį taip pat plito kita ataka, susijusi su el. laiškais siunčiamu šlamštu, kurioje žmonėms buvo siūloma prisijungti prie savo paskyrų įvairiose svetainėse. Taip buvo siekta išvilioti prisijungimo duomenis.
„Nors tokios grėsmės įprastai gana greitai atskleidžiamos ir su sukčiais greitai susidorojama, kiekvieną mėnesį jų atsiranda vis daugiau. Todėl naudotojai tikrai turėtų išlikti budrūs, kai jiems staiga liepiama įvesti savo prisijungimo duomenis nepatikrintose svetainėse ar įtartinais būdais“, – pataria D. Drakickas.
Bando apgauti ir SMS žinutėmis
Andrius Archangelskis, „Bitės Profas“ teigia, kad šiomis dienomis taip pat gana dažnai pasitaiko fišingo atvejų, kai pasitelkiamos SMS žinutės.
„Jose rašoma, kad reikia apmokėti baudas ar prekių siuntimą, nors nieko nebuvote užsisakę. Be abejo, sukčiai tikisi, kad tuo suabejosite ir paspausite žinutėje pateiktą nuorodą, tad būkite atidūs“, – perspėja A. Archangelskis.
Pasak jo, yra ir fišingo interneto svetainių, kurios iš pirmo žvilgsnio yra panašios į tas, kurios yra populiarios, pavyzdžiui, „Facebook“.
„Apgavikai tikisi, kad vartotojas prie tokio apgaulingo socialinio tinklo prisijungs įvesdamas asmeninius duomenis. Taip nutikus, jei vartotojas yra pasirinkęs „Facebook“ prisijungimo variantą kitose paskyrose, piktavaliai turės galimybę prie jų prieiti“, – teigia ekspertas.