El. pašto virusai, arba kaip nenukentėti nuo Nigerijos princo: ekspertas pabrėžia, kad svarbiausia – nespausti nuorodų

Jums rašo dėdė iš Škotijos, apie kurį niekada nesate girdėję, arba žymusis Nigerijos princas ir siūlo paveldėti milžiniškus turtus. Viskas už tai, kad paspaustumėte ant nuorodos ir/ar įrašytumėte tam tikrus duomenis. Nors didelei daliai žmonių akivaizdu, kad taip elgtis nederėtų, visgi, statistika, žiniasklaidos antraštės ir pats faktas, kad egzistuoja tokios apgavystės, rodo, kad kai kurie žmonės užkimba už piktavalių masalo.

Bet norėdami išsiaiškinti, kodėl žmonės vis dar atiduoda savo santaupas ar jautrius duomenis piktų kėslų turintiems asmenims, turime suprasti, kas tie el. pašto virusai ir kaip jie veikia.

El. paštas, nors ir ne vienintelis, tačiau viena populiariausių „durų“, pro kurias į sistemą gali patekti kenkėjiška programinė įranga, pasakoja „Blue Bridge MSP“ Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Vaidas Virbukas.

Anot eksperto, tikslų, kaip ir pačių kenkėjiškų programų, gali būti įvairių, todėl visų pirma svarbiausia pažymėti, kad el. paštu gautas virusas gali būti nukreiptas apkrėsti ne tik jūsų pašto valdymo programą.

„Nuo populiariausių „ransomware“, cryptominerių iki specialiai sukonstruotų „malware“, pritaikytų išnaudoti ar sustabdyti kokią nors specifinę aplikaciją, pavogti konkrečius duomenis, pavyzdžiui, prisijungimus prie bankinių sistemų“, – programas ir tikslus vardina V. Virbukas.

Vienas iš konkrečių virusų, galinčių paveikti el. pašto sistemas pavyzdžių – virusas, įtraukiantis pažeistus kompiuterius į botnet‘us, kurie dalyvauja brukalų (angl. spam) siuntimo kampanijose.

Šio pobūdžio atakų tikslas yra ne stabdyti IT sistemų darbą, o siųsti brukalus. Svarbu tai, kad kai jūsų el. pašto sistemo yra užvaldyta ir iš jos išsiunčiami šimtai laiškų, jūsų IP adresai ir domenai patenka į juoduosius ryšio tiekėjų sąrašus, gali būti sutrikdoma ir organizacijų veikla.