Žinomas technologijų specialistas atvirai sako, jog nors žmogaus nepakeis jokios technologijos, jis vis dar kelia didžiausias rizikas, rašoma pranešime spaudai.
Rugsėjo 7 d. vyks saugumo konferencija „ESET Security Day“, kurios tema šiemet yra kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga neeilinių situacijų metu.
– Dalyvausite diskusijoje tema „Nacionalinis kibernetinis saugumas: ar galime būti ramūs?“. Tad ar išties galime būti ramūs?
– Visuomet turime būti budrūs, o ramybės suteikia žinios ir pasiruošimas netikėtoms situacijoms (šypsosi). Kibernetinis saugumas buvo aktualus visuomet, tačiau dabar – ypač. Pastaruosius penkerius metus galime pastebėti reikšmingą kibernetinių atakų dažnėjimą.
– Ar įmanoma kibernetines atakas numatyti ir visiškai užkirsti joms kelią?
– Tam padeda tik žinios ir nuolatinis situacijos stebėjimas. Kibernetinio saugumo srityje dažnai apsauga atsiranda kintant kibernetiniams išpuoliams. Taip vyksta technologijų tobulėjimas. Visai kaip ir su virusais. Atsiradus naujam virusui yra kuriama ir vakcina, kuri apsaugo nuo jo. Taip ir su kibernetiniu saugumu.
– Kiek šioje srityje lemia žmogiškasis faktorius?
– Tiesą sakant, nemažai. Technika suteikia rodmenis, tačiau sprendimus atlieka žmonės. Kad ir kokią brangią įrangą nusipirktumėte, visur egzistuoja žmogiškasis faktorius. Vertinant rizikas būtent tai ir būna silpniausia vieta. Žmogus gali netyčia paspausti, ko nereikia, prasitarti ar dėl nuovargio padaryti klaidų. Kita vertus, dar nesukurta technika ir dirbtinis intelektas, kuriam nereikėtų žmogaus.
– Į Zaporožės atominę elektrinę Ukrainoje įsiveržus Rusijos pajėgoms visuomenėje kilo baimė, jog gali nutikti tragedija. Po Černobylio avarijos, kuri, kaip vėliau buvo nustatyta, kilo dėl žmogiškosios klaidos, atominės energetikos tema tapo ypač jautri. Tačiau kaip toli yra šiandieninės technologijos ir ar jos gali užkirsti kelią fatališkai klaidai?
– Pakalbėkime apie energetiškai uždarytą Ignalinos atominę elektrinę. Joje vis dar dirba darbuotojai, vykdomas radioaktyvių atliekų utilizavimo darbų etapas. Kokį vaidmenį šiame etape vaidina būtent IT?
– Dar vienas pastaruoju metu svarbus klausimas yra tarša ir tvarumas. Kokios technologijos naudojamos atominėje elektrinėje, kad į aplinką nepatektų pavojingos medžiagos?
– Iki 30 km. nuo Ignalinos atominės elektrinės veikia jos sensoriai, kurie realiu laiku atlieka radiologinę stebėseną. Trumpai tariant, bet kuriam darbuotojui užfiksavus padidėjusią spinduliuotę, jis negalės išeiti iš objekto. Ir čia kalbu ne tik apie Ignalinos atominę elektrinę, nes šie sensoriai užfiksuoja ir bendrą aplinkos foną bei įspėja apie pakitimus aplinkoje.
Informacija apie radiacinį foną skelbiama ir viešai elektrinės internetiniame puslapyje. Taip pat radiologinę stebėseną visoje Lietuvoje atlieka Radiacinės saugos centras. Kiekvienas nukrypimas nuo normos yra pastebimas esamuoju laiku ir imamasi veiksmų.