„NOD Baltic“ informacinių technologijų inžinierius Darius Jatautas teigia, kad Pinigų plovimo prevencijos tarnybos statistika rodo, jog tendencijos yra nemalonios.
„Žmonės yra linkę impulsyviai reaguoti į apgaulingus elektroninius laiškus, kuriuos gauna į savo elektroninio pašto dėžutes, ypač šventiniu laikotarpiu. Tai yra aktualu dabar, kai ieškome dovanų savo artimiesiems, esame linkę vykdyti tuos procesus kuo greičiau, pavyzdžiui, atlikti apmokėjimus“, – komentuoja D. Jatautas.
Pasak jo, sukčiai dabar tampa vis gudresni ir pateikia turinį internetinėse svetainėse taip, kad neatskirtume, ar tai yra tikra, ar ne.
„Pavyzdžiui, nepastebime, kad atsiųsta nuoroda, kurią mes netrukus paspausime, gali turėti gramatinių klaidų ir mus nukreipia į tokį puslapį, kuris atrodo apgaulingas. Jeigu mes neįvertiname to faktoriaus, tai mus yra labai lengva apgauti. Sukčiai tokiu būdu gali pasisavinti daug jautrios informacijos ir finansinius duomenis“, – teigia jis.
Vienas iš sukčių būdų, anot specialisto, yra išpopuliarėjusi technologija, leidžianti imituoti kitus žmones, angliškai vadinama deepfake.
„Kai vyko Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai, taip pat ir Seimo rinkimai, tai tapo labai populiaru. Pasinaudojus tokiomis priemonėmis galima iš esmės atkurti žmogaus atvaizdą ir parodyti jį tam tikro vaizdo įrašo pavidale, taip manipuliuoti žmonėmis“, – komentuoja D. Jatautas.
Jis teigia, kad iš Lietuvoje dar nepaplitusių priemonių yra šifravimo virusai, kuriuos taiko vis daugiau apgavikų.
„Šifravimo virusas užšifruoja visą informaciją kompiuteryje ir jos neįmanoma peržiūrėti vartotojui, o norint ją dešifruoti reikia turėti dešifravimo raktą, kurį galima nusipirkti iš pačių apgavikų, kurie siūlo sumokėti tam tikrą išpirkos sumą. Statistika rodo, kad dėl šio būdo vis daugiau vartotojų praranda savo duomenis“, – pasakoja specialistas.
Patekus į sukčių pinkles jis ragina reaguoti nedelsiant ir pirmiausia kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
„Reikėtų iš karto surinkti visą informaciją, pavyzdžiui, jeigu buvo išviliota tam tikra pinigų suma, tai mums reikėtų nusiųsti banko sąskaitos išrašą ir pan. Laiko faktorius čia yra tikrai svarbus, nes jeigu lauksime, gali nepavykti susigrąžinti pinigų ir apriboti padarytos žalos dėl nutekėjusių duomenų“, – dėsto pašnekovas.
Pasak jo, šventiniu laikotarpiu labai populiaru pasitelkti žmonių greitą reagavimą siekiant padaryti apmokėjimus už dovanas.
„Dabar populiarus kurjerių SMS žinučių siuntimas, kuriose yra teigiama, kad reikia pervesti tam tikrą pinigų sumą, o tai padarius bus pristatyta siunta. Dažnu atveju taip atiduodame savo informaciją ir finansinius duomenis, papuolame sukčiui į nasrus“, – komentuoja D. Jatautas.