Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, sako, kad ši fišingo (angl. „phishing“) ataka – ganėtinai senas apgaulės būdas, kuriuo siekiama išvilioti asmeninius duomenis ir pinigus. Pasak eksperto, nors dalis interneto naudotojų jau žino, kad reikia vengti bet kokių internete iššokančių langų, kiti gali klaidingai patikėti itin tikrovišku jų dizainu.
Pasitelkė seną gudrybę
Remiantis „Tele2“ duomenimis, praėjusį mėnesį šalyje užfiksuota net 14,5 milijono fišingo atakų, kurios išlieka vienu dažniausių sukčiavimo internete būdų. Viena tokių grėsmių – plintanti antivirusinių sistemų perspėjimų ataka.
„Lietuvos naudotojai gali susidurti su netikrais perspėjimais apie antivirusinės sistemos pažeidimus. Šiai atakai kibernetiniai nusikaltėliai pasitelkė gana seną ir žinomą taktiką – lankantis internete siuntė iššokančius langus su perspėjimais, kad naudotojo įrenginys yra užkrėstas arba kad prieiga prie jo užblokuota dėl saugumo priežasčių. Tuomet žmonių prašoma arba spausti kenksmingą nuorodą, arba skambinti į, sukčių teigimu, nemokamą pagalbos liniją“, – sako D. Drakickas.
Anot jo, tokiu būdu sukčiai bandė iš patiklių žmonių išvilioti jautrius asmeninius duomenis arba net pinigus. Ekspertas rekomenduoja geriau iš viso nepasitikėti jokiais internete iškylančiais langais, susijusiais su antivirusine apsauga.
„Ironiška, kad įsilaužėliai apsimeta įrankiais, kurie turėtų žmones nuo jų apsaugoti, tačiau tai tik dar viena priežastis, kodėl reikia ypač kritiškai vertinti visas matomas antivirusines svetaines internete. Be to, tokios grėsmės tampa vis labiau įtikinamos – jose rečiau pasitaiko gramatinių ar dizaino klaidų, kas įprastai išduotų apgaulę, todėl privaloma išlikti budriems“, – pataria D. Drakickas.
Kiekvieną mėnesį – milijonai atakų
Sukčiai ir toliau kiekvieną mėnesį nusitaiko į daugybę Lietuvos interneto naudotojų. Vien per lapkričio mėnesį bendrovė užkirto kelią 40 mln. kibernetinių grėsmių. Bendrai pastebima didėjanti kibernetinių grėsmių tendencija, susijusi ir su paslauga besinaudojančių klientų skaičiaus augimu.
Praėjusį mėnesį Lietuvoje dažniausiai pasitaikiusios grėsmės buvo susijusios su kenkėjiškomis programomis (angl. „malware“), antroje vietoje atsidūrė fišingo atakos, o trečioje – netikėtai vėl išaugusios kriptovaliutų kasimo atakos.
Bando apgauti ir SMS žinutėmis
Andrius Archangelskis, „Bitės Profas“ teigia, kad šiomis dienomis taip pat gana dažnai pasitaiko fišingo atvejų, kai pasitelkiamos SMS žinutės.
„Jose rašoma, kad reikia apmokėti baudas ar prekių siuntimą, nors nieko nebuvote užsisakę. Be abejo, sukčiai tikisi, kad tuo suabejosite ir paspausite žinutėje pateiktą nuorodą, tad būkite atidūs“, – perspėja A. Archangelskis.
Pasak jo, yra ir fišingo interneto svetainių, kurios iš pirmo žvilgsnio yra panašios į tas, kurios yra populiarios, pavyzdžiui, „Facebook“.
„Apgavikai tikisi, kad vartotojas prie tokio apgaulingo socialinio tinklo prisijungs įvesdamas asmeninius duomenis. Taip nutikus, jei vartotojas yra pasirinkęs „Facebook“ prisijungimo variantą kitose paskyrose, piktavaliai turės galimybę prie jų prieiti“, – teigia ekspertas.