Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vadovė, teigia, kad šis metodas yra viena iš sukčiavimo elektroninėje erdvėje formų, kai skambinama dažniausiai atsitiktiniais numeriais, apsimetus kitais vartotojais ir panaudojant konkrečių asmenų telefono numerius.
„Tai galima padaryti techninėmis priemonėmis pakeitus savo tikrąjį telefono numerį kitu, dažnai – taip pat atsitiktiniu telefono numeriu, jo savininkui to net nežinant. Šiuo būdu siekiama apgaule išvilioti asmens duomenis ar vykdyti finansines apgaules“, – sako J. Grudzinskaitė-Gainovskė.
Pasak jos, RRT, norėdama apsaugoti vartotojus, pernai įpareigojo mobiliojo ryšio operatorius blokuoti tam tikro pobūdžio skambučius.
„Visgi, nors tiek mes, tiek mobiliojo ryšio operatoriai imamės priemonių sukčiams užkardyti, yra taikomos naujos schemos, dėl to ir patys vartotojai turi labai atsakingai vertinti tokią komunikaciją ir saugoti savo asmens duomenis“, – komentuoja pašnekovė.
Kaip teigia „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis, pernai gruodį „Telia“ pirmoji Lietuvoje įdiegė automatinę padirbtų mobiliųjų numerių (angl. „spoofing“) blokavimo sistemą, kuri per parą blokuoja dešimtis tūkstančių iš užsienio ateinančių suklastotų tinklo numerių.
„Tai gerokai apsunkino telefoninių sukčių pastangas, tačiau į Lietuvą skambučiai patenka ir per kitus operatorius, o dalis iš jų iki šiol nebuvo įdiegę tokio blokavimo sprendimo“, – sako A. Stasiulaitis.
„Bitė“ šiemet taip pat pristatė naują paslaugą, padedančią blokuoti įtartinus sukčių skambučius, kuriais siekiama išvilioti gyventojų pinigus.
Kaip anksčiau pranešime spaudai teigė „Bitės“ mobilaus tinklo jungtinių sistemų vadovas, vienas iš šios sistemos kūrėjų Egidijus Smilgys, sukčiai neretai apsimestinai naudoja realiai egzistuojančius žmonių numerius.
„Tokiu būdu bandoma sudaryti iliuziją, jog skambinantysis – Lietuvos gyventojas, taip didinant tikimybę atsiliepti į gaunamą skambutį. Įdomu ir tai, jog sukčiai gali naudoti net ir pašnekovui gerai pažįstamus numerius, taip didinant pasitikėjimą ir įtaigumą“, – aiškino E. Smilgys.
Kaip apsisaugoti?
Kadangi jokia sistema nėra efektyvi visu 100 proc., „Telia“ rizikų vadovas Vytautas Bučinskas vartotojams patarė išlaikyti budrumą.
„Svarbu prisiminti, kad nei banko darbuotojai, nei valstybinės institucijos telefonu niekada neprašys pateikti slaptažodžių ar asmens duomenų. Praleidus įtartiną skambutį, niekada nereikėtų perskambinti, o atsiliepus ir pajautus bent menkiausią įtarimą – pokalbį reikia nedelsiant nutraukti“, – pranešime spaudai perspėjo jis.
Lietuvos policijos patarimai:
Sulaukę netikėto sukčių skambučio, nutraukite pokalbį.
Sulaukę pakartotinio skambučio, nekelkite ragelio. Jeigu pakėlėte ragelį ir supratote, kad skambina tie patys žmonės, vėl padėkite ragelį.
Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų – nedelsdami praneškite policijai telefonu 112. Kodėl? Pranešę policijai padėsite efektyviau ir greičiau išaiškinti sukčius – visi gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius.
