Pavojus aptaria ne visi
Šių metų pradžioje mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad net 7 iš 10 tėvų mano, jog internetas nėra saugi aplinka vaikui. Vis dėlto, net penktadalis tėvų atskleidė, kad vis dar nėra kalbėję su savo vaikais apie jokius pavojus, su kuriais jie gali susidurti naršydami internete. Tyrimas parodė ir tai, kad tik apie pusė tėvų Lietuvoje yra su vaikais kalbėję apie asmeninės informacijos neatskleidimą, skatinę vaikus neatidarinėti nežinomų nuorodų, pasakoję, kad nereikėtų dalintis savo slaptažodžiais, prisijungimais su kitais asmenimis.
Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, sako, kad kartu su mokslo metų pradžia dalis vaikų gauna savo pirmąjį išmanųjį įrenginį su interneto prieiga. Anot eksperto, tiesiog paduoti vaikui naują įrenginį nepaaiškinus, kaip juo saugiai naudotis – didelė klaida.
„Kaip rodo tyrimas, dalis tėvų Lietuvoje jau žino, kaip paruošti įrenginius vaiko naudojimui – trečdalis tėvų, kurie riboja vaiko laiką internete, jo įrenginyje yra įdiegę specialią programą. Svarbu nepamiršti, kad vaikai yra mažiau atsparūs kibernetinėms grėsmėms dėl patirties trūkumo – jie gali paspausti neaiškias nuorodas, parsisiųsti užkrėstas programėles, dalintis savo asmeniniais duomenimis su nepažįstamais ar piktnaudžiauti socialiniais tinklais. Todėl tam, kad išmanusis telefonas netaptų žalingu, tėvų kontrolė – tiesiog būtina“, – sako D. Drakickas.
Ką svarbu aptarti?
Pasak eksperto, prieš pradedant naudotis pirmuoju išmaniu įrenginiu, tėvams patartina su vaiku aptarti jo naudojimo taisykles. Jos gali būti susijusios ir su paties prietaiso apsaugojimu, ir su saugiu elgesiu naršant internete ar naudojantis programėlėmis.
„Svarbu aptarti, kaip naudotis telefonu viešose vietose: nevaikščioti žiūrint į ekraną, nesinaudoti išmaniuoju judriose gatvėse, ypač, einant per perėją, nepalikti telefono ten, kur jis gali būti pavogtas, neleisti savo įrenginiu naudotis nepažįstamiems žmonėms. Vaikas turi suprasti, kad išmanusis nėra žaislas – tai, visų pirma, yra ryšio priemonė, skirta susisiekti su tėvais“, – sako D. Drakickas.
Tuomet, priduria jis, reikėtų susitarti dėl išmaniojo prietaiso naudojimo laiko – kada ir kur vaikas gali juo naudotis bei turėti interneto prieigą. Būtina vaikui papasakoti apie internete esančias grėsmes – kenksmingas programas, žalingą turinį, patyčias, propagandą ir dezinformaciją, kibernetinius nusikaltėlius. Svarbu perspėti nebendrauti internetu su nepažįstamais žmonėmis ir jokiu būdu niekam neatskleisti jokios asmeninės informacijos.
Ribokite socialinius tinklus
Šiuolaikiniai vaikai daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, o itin populiarios tarp jauno amžiaus vaikų – „Snapchat“, „TikTok“ ir „WhatsApp“ programėlės. Daugeliui jų taikomas amžiaus apribojimas – jos rekomenduojamos nuo 13 metų, tačiau neretai šį ribojimą vaikai sugeba apeiti.
„Norint sukurti paskyrą, reikia įvesti savo gimimo datą, tačiau amžius netikrinamas, todėl jaunesni nei 13 metų vaikai irgi gali lengvai užsiregistruoti. Kadangi „Snapchat“ pridėti draugų labai lengva, jų sąraše gali atsirasti daug žmonių, kurių vaikas nepažįsta. Be to, priklausomai nuo nustatymų, programėlė gali rinkti daugybę duomenų apie jūsų įpročius joje ir už jos ribų. „Snapchat“ taip pat bendradarbiauja su daugybe trečiųjų šalių, su kuriomis dalijasi jūsų duomenimis. Svarbu aptarti su vaiku šiuos pavojus, tai gali tapti argumentu, kodėl siūlote atidėti vaiko naudojimąsi socialiniais tinklais“, – pataria D. Drakickas.
Jis pastebi, kad „Snapchat“ ir „TikTok“ vaikams labai įdomios dėl jose esančių nuotraukų ir vaizdo įrašų filtrų, kurie tampa įtraukiančia pramoga, nuo kurios sunku atsitraukti. „WhatsApp“ programėlė daugiau naudojama susirašinėjimui grupėmis, bet yra pagarsėjusi kaip vieta plisti patyčioms. Patyčių gausu ir „TikTok“ programėlės komentarų skiltyse.
„Tėvams patartina sekti vaiko veiklą šiose programėlėse – periodiškai patikrinti, su kuo vaikas bendrauja, pakalbėti apie tai, kokiu turiniu vaikas gali dalintis ir kaip atpažinti patyčias bei pačiam nebūti jų iniciatoriumi. Tėvai taip pat gali pasirinkti kai kuriuos nustatymus. „Snapchat“ nustatymuose esančiame „Family Centre“ tėvai gali matyti, kaip jų vaikas naudojasi programėle, įskaitant tai, su kuo jis bendravo. Suaugusieji turi įsidiegti programėlę ir susieti savo paskyras pridėdami vaiką kaip draugą. „WhatsApp“ nustatymuose galima pažymėti, kad programėlė leistų į grupes pridėti tik žinomus kontaktus. „TikTok“ turi riboto režimo nustatymą, kuris apriboja netinkamą turinį“, – teigia D. Drakickas.
Pravers keli nustatymai
Gera žinia tėvams yra ta, kad tiek „iPhone“, tiek „Android“ telefonuose yra įdiegti sudėtingi tėvų kontrolės nustatymai, leidžiantys stebėti, ką vaikai veikia su savo įrenginiais. Pasak D. Drakicko, ruošiant įrenginį vaikui, svarbu jam sukurti atskirą „Apple ID“ ar „Google“ paskyrą tam, kad vaikas negalėtų savavališkai parsisiųsti programėlių, pasiekti netinkamo turinio ar atlikti internetinių pirkimų su paskyroje esančiais banko kortelių duomenimis.
„Svarbiausi dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį vaikui duodant „iPhone“ telefoną, yra turinio ir privatumo apribojimų nustatymas, „iTunes“ ir „App Store“ pirkimų prevencija ir atviro turinio prevencija. Beveik visus tėvų kontrolės nustatymus rasite atidarę telefono nustatymus ir pasirinkę „Screen Time“ skiltį. Išmanusis jums leis nustatyti, kad tai jūsų vaiko įrenginys. Pirmą kartą atlikdami šį veiksmą turėsite sukurti prieigos kodą, taip pat „Apple ID“ ir slaptažodį“, – sako D. Drakickas.
Jis priduria, kad norint sekti vaiko buvimo vietą susietu „iPhone“ telefonu, „iPhone“ nustatymuose reikėtų pasirinkti „Privacy & Security“ skiltyje esančią „Location Services“ temą, kur galima rasti atitinkamas parinktis. Norint, kad vaikai patys negalėtų išjungti sekimo fukcijos, „Content & Privacy Restrictions“ skiltyje „Share My Location“ reikėtų pasirinkti funkciją „Don't allow“. Tuomet to paties meniu skirsnyje „Location services“ pasirinkite „Don't allow changes“. Atlikus šiuos veiksmus, galėsite sekti vaiko telefono buvimo vietą iš programėlės „Find My App“.
„Prie „Google“ tėvų kontrolės galima prisijungti per programėlę „Family Link“, kurią galite įdiegti į savo „Android“ įrenginį, tačiau ji veikia ir „iPhone“ telefonuose. Prisijungę prie „Family Link“, galite sukurti savo vaiko paskyrą, tada vaikui bus suteiktas jo paties „Gmail“ adresas, kurį reikės naudoti prisijungiant prie telefono. ‚Family Link“ galima nustatyti kitų programėlių naudojimo apribojimus, visiškai užblokuoti tam tikras programėles arba nustatyti dienos laiko limitą, apriboti turinį, kurį vaikai gali žiūrėti „YouTube“, įvesti „SafeSearch“, kad jie negalėtų lengvai pasiekti žalingo turinio, ir nustatyti komendanto valandą. Taip pat galite nustatyti buvimo vietos stebėjimą“, – pataria D. Drakickas.