Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė teigia, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį sukčiavimo atvejų buvo tikrai nemažai. Antrąjį ketvirtį jų sumažėjo, tačiau padidėjo sumos, kurias žmonės praranda.
„Vidutiniškai per ketvirtį yra nuo trijų iki keturių tūkstančių atvejų. Sumos labai įvairios. Vyksta vadinamasis fišingas, kai gaunamos SMS žinutės arba elektroniniai laiškai, imituojantys neva tai gautą siuntą arba prašantys pakeisti kokius nors mūsų duomenis, pavyzdžiui, VMI. Tai jeigu per pirmąjį ketvirtį žmonės vidutiniškai netekdavo apie 300 eurų, antrąjį ketvirtį – jau 600 eurų“, – komentuoja E. Lukošienė.
Pasak jos, pastaruoju metu telefoninės apgavystės su didžiule banga užklupo mūsų gyventojus.
„Sukčiai, skambindami ir kalbėdami rusų kalba, prisistato „Google“, „Meta“ atstovais ir pradeda psichologinę spaudimą, bando išvilioti iš žmonių pinigus. Tai šis būdas tikrai atgimė, ir pagrindinis jo bruožas yra tai, kad sukčiai kalba rusiškai. Telefono numeriai gali būti įvairūs, ir su lietuviškais kodais, ir ne“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, virš 60 proc. žmonių, atpažinę sukčius juos ignoruoja ir blokuoja, tai ir reikia daryti.
„Tiesa, yra tik apie 10 proc. žmonių, kurie susidūrę su sukčiais apie tai praneša institucijoms arba įmonėms, kurių vardais sukčiai naudojasi. Jei atpažinote ar nukentėjote nuo sukčių, reikėtų kreiptis į savo finansų įstaigą, dažniausiai banką, ir į teisėsaugos institucijas, kad apsaugotumėte tuos pinigus, kurių galimai netekote“, – pataria E. Lukošienė.
Ji teigia, kad sukčiai jau tapo mūsų kasdienybės dalimi – beveik kiekvienas yra susidūręs su sukčiavimo atvejais.
„Sukčiai skambina, siunčia SMS žinutes, ir vis dėlto tos asmeninės istorijos išlieka paveikios, jeigu jau pats susidūrei ar nukentėjai, tą pamoką išmoksti visam gyvenimui. Svarbu žinoti, kad nukenčia įvairių amžiaus grupių ir profesijų žmonės ir yra vidinis gėdos jausmas, bet reikia suprasti, kad tai yra natūralu, gyvenime visko nutinka“, – sako specialistė.
E. Lukošienė pastebi, kad sukčiavimai yra ne tik Lietuvos bėda ir skaudulys, bet ir kitų šalių.
„Sukčiavimas yra stipriausiai besivystantis ir greičiausiai augantis nusikaltimas pasaulyje. Tai tikrai yra organizuotos grupės, kurios turi visą sistemą ir infrastruktūrą, kaip vilioti pinigus, ne tik iš Lietuvos, bet apskritai viso pasaulio gyventojų. Ne veltui yra sunku su tuo kovoti ir neatsilikti nuo to, kokius naujus būdus sukčiai sugeba pritaikyti“, – teigia ji.
Pasak specialistės, kalbant apie Lietuvą, kas vyksta pas mus ir nuo ko reikia apsisaugoti, tai pirmas dalykas yra rusiškai kalbantys asmenys.
„Tai gana lengvai atpažįstamas bruožas, populiarus Lietuvoje. Jeigu skambina rusiškai kalbantis asmuo, rekomenduoju padėti ragelį, blokuoti numerį ir nesileisti į gilesnes kalbas. Jeigu kalba eina apie „Google“ paskyras, banką, institucijas ir pan., tai svarbu žinoti, kad nei institucijos, nei bankai niekada neskambins kalbėdami rusų kalba“, – pabrėžia ji.
Anot E. Lukošaitienės, stipriai tobulėja ir sukčių siunčiami elektroniniai laiškai.
„Jeigu anksčiau lietuvių kalba buvo tikrai kietas riešutėlis sukčiams, tai dabar matosi, kad laiškai rašomi tvarkinga lietuvių kalba. Tai vėlgi, reikėtų būti atidiems, negalvoti, kad sukčiai daro daug klaidų, nes taip nėra. Reikėtų kritiškai vertinti kiekvieną laišką, kuris atrodo įtartinas, išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą“, – pataria specialistė.
