Atlikę interneto naudotojų elgsenos paieškų sistemose tyrimą „NordPass“ specialistai išskyrė dešimt interneto platformų, dėl kurių slaptažodžių žmonės dažniausiai suka galvą.
- „Google“
- „Apple ID“
- „Yahoo“
- „Netflix“
- „Amazon“
- „Facebook“
- „Instagram“
- „Spotify“
- „Microsoft“
- „Twitter“
Vis dėlto skirtingose šalyse šie rezultatai skiriasi. Atskirai įvertinus interneto naudotojų įpročius 8-iose valstybėje (JAV, Junginėje Karalystėje, Kanadoje, Australijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje) pastebėta, kad anglakalbėse rinkose „Apple ID“ slaptažodį žmonės pamiršta dažniausiai, o Europos Sąjungos šalyse sąrašo viršuje rikiuojasi „Gmail“ ir „Windows“.
Tyrėjai interneto platformas taip pat suskirstė pagal kategorijas. Paaiškėjo, kad žmonėms daugiausia vargo kelia prisijungimai prie socialinių medijų paskyrų (31,5 proc.) ir el. pašto (24,4 proc.). Žmonės taip pat dažnai pamiršta ir interneto žaidimų platformų slaptažodžius.
Pasak „NordPass“ ir „NordLocker“ technologijų vadovo Tomo Smalakio, šie duomenys rodo, kad žmonės yra linkę pamiršti ne tik retai naudojamų, bet ir populiariausių pasaulyje interneto svetainių ar programėlių slaptažodžius.
Anot jo, viena iš priežasčių – mes retai atsijungiame iš dažniausiai naudojamų platformų, todėl nenaudodami slaptažodžių juos pamirštame. Ne mažiau svarbu pastebėti, kad progresyviausi interneto paslaugų teikėjai leidžia prie turimų paskyrų prisijungti bendrosios autentifikacijos (SSO) metodu, t.y. naudojantis kitų platformų, pavyzdžiui, „Google“ prisijungimo duomenimis. Jungdamiesi prie paskyrų šiuo būdu interneto naudotojai vis rečiau naudoja skirtingus slaptažodžius, todėl prireikus konkretaus – jo tiesiog nebeprisimena.
„Mūsų duomenimis, interneto vartotojai vidutiniškai turi po 100-ą slaptažodžių, reikalingų prisijungti prie asmeninių ar darbinių paskyrų. Tiek daug retas kuris gali prisiminti, todėl natūralu, kad slaptažodžius pamirštame. Įdomiau tai, kodėl užuot pagerinę savo slaptažodžių kūrimo ir rūpinimosi jais įpročius, mes vėl ir vėl spaudžiame „Pamiršau slaptažodį“ laukelį“, – sako T. Smalakys.
Negalėdami atkurti slaptažodžio, interneto naudotojai neretai palieka turimas paskyras užmarštyje ir kuriasi naujas. Anot T. Smalakio, apleistos paskyros yra viena silpnųjų grandžių kibernetinio saugumo srityje, todėl reikėtų to vengti.
Jis ragina išbandyti slaptarakčių (angl. passkeys) technologiją, laikomą geriausia lig šiol sukurta alternatyva slaptažodžiams, ir naudotis slaptažodžių tvarkyklėmis.