Tarptautinė kosminė stotis jau 2031 metais gali nukristi į Žemę: kas toliau?

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) nuo pat pirmųjų tarptautinės kosminės stoties (TKS) dienų ieškojo būdų, kaip į milijardus dolerių kasmet kainuojantį projektą įtraukti privatų sektorių. Dabar TKS sensta, jos korpuse atsiranda įtrūkimų, išorę gadina kosminės šiukšlės, o tarp JAV ir Rusijos, pagrindinių stoties partnerių, kyla aukščiausia įtampa iki šiol, rašo CNN.

Šią savaitę buvo paskelbtas naujausias TKS eksploatavimo nutraukimo planas. Jame išdėliotas planas nuleisti stotį iš orbitos 2031-ųjų sausį. TKS turėtų panirti nutolusį kapinyną Ramiąjame vandenyne.

Tokia Tarptautinės kosminės stoties baigtis pabaigtų erą, paženklintą moksliniais tyrimais ir tarptautiniu bendradarbiavimu.

Kosminė stotis tapo ir inkubatoriumi įmonėms, kurios testavosi potencialius verslo planus kosmose. Ši platforma pasitarnavo veiklą pradedančiai „SpaceX“ tuo metu, kai įmonė buvo kone bankrutavusi, o taip pat ir dešimtims kitų startuolių ir kompanijų.

Keli privatūs erdvėlaiviai skraido arba kuriami aptarnauti kosminę stotį. O „SpaceX“ dabar priklauso vienintelis pasaulyje komercinis erdvėlaivis, šiuo metu galintis skraidinti astronautus iš TKS pirmyn ir atgal. Keli privatūs erdvėlaiviai jau skraido į TKS, arba yra kuriami stočiai aptarnauti. „SpaceX“ šiuo metu vienintelė turi komercines raketas, skirtas gabenti astronautus į ir iš TKS.

Tai tik dalis plačių NASA pastangų skatinti privačias investicijas į kosminius skrydžius, tikintis, kad vieną dieną privatus sektorius galės visiškai perimti veiklą Žemės žemojoje orbitoje. Tai sfera kosmose, kurioje sukasi ne tik TKS, bet ir dauguma kitų dirbtinių palydovų.

Visi šie projektai buvo dalis platesnio NASA pastangų skatinti privačias investicijas į kosminius skrydžius, tikintis, kad vieną dieną privatus sektorius galės perimti visą veiklą žemoje Žemės orbitoje arba LEO, kuri yra kosmoso sfera, tiesiogiai supanti mūsų gimtąją planetą. kurioje šiuo metu yra TKS ir didžioji dauguma mūsų palydovų.

Tačiau nėra žinoma, kiek privatus verslas iš tiesų norėtų į tokias paslaugas investuoti nuosavų lėšų. Nors skrydžių į kosmosą kainos mažėja, tačiau jie vis dar yra brangūs ir gana pavojingi. Šios srities atstovai plačiai sutinka, kad NASA bei JAV Vyriausybė privalo likti žemoje orbitoje dėl mokslinių tyrimų, politinių priežasčių, nepriklausomai nuo verslo įsitraukimo, rašo CNN.

Tad tikėtina, jog nepriklausomai nuo to, kokiais logotipais būtų paženklinta kita kosminė stotis, JAV mokesčių mokėtojų pinigų vis tiek reikės, kad ji suktųsi.

Kompanijos taipogi švaistosi dideliais pažadais: nekantrauja žengti į naują erą, kuri gali apimti orbitinius viešbučius, kino studijas, laboratorijas ar net gamyklas.

Jau dabar TKS turi vieną modulį, prijungtą prie centrinės ašies, kurį kontroliuoja privati kompanija. Tai BEAM modulis, kuris daugiausia naudojamas testuoti, kiek patvari yra pripučiama struktūra kosmose. Ją įrengė „Bigelow Aerospace“ 2016 m.

Modulis buvo įvertintas kaip paminklas komerciniam potencialui kosmose, tačiau pati įmonė bankrutavo 2020 metais, o modulio nuosavybės teisės buvo perleistos NASA šiemet. Dabar BEAM yra lyg priminimas, kaip sunku pešti pelną iš kosminių kelionių.

Nepaisant to, kosmoso finansavimas liejasi rekordiniais tempais. Kelios kompanijos jau pasiūlė idėjas įrengti naują kosminę stotį. NASA kelioms jau skyrė pradinį finansavimą.

Vienas projektas yra milijardieriaus Jeffo Bezoso kontroliuojamos kompanijos „Blue Origin“, pavadintas „Orbital Reef“ (lietuviškai – orbitinis rifas), ties kuriuo dirba ir kompanija „Boeing“. Tikimasi įrengti beveik tokio paties dydžio kosminę stotį, kaip ir TKS< kurioje galėtų vykti moksliniai eksperimentai, atostogų išvykos, ar netgi kosminė gamyba.

Atskirą projektą pasiūlė Hiustone įsikūrusi kompanija „Nanoracks“, kuri jau dabar turi reikšmingos įrangos TKS. Siūloma tyrimų bazė, pavadinta „Starlab“, kuri siektų trečdalį dabartinės TKS dydžio ir galėtų priimti keturis astronautus. Joje galėtų būti biologijos, augalų augimo, fizinių mokslų ir medžiagų tyrimų laboratorijos

Dar vieną kosminę stotį siūlo „Northrop Grumman“ kompanija, jos projekte galėtų apsistoti nuo keturių iki aštuonių astronautų, taip pat stotis galėtų turėti prijungtą robotinę ranką, kuri rūpintųsi stoties išore, ir astronautams nebereikėtų atlikti ilgų ir varginančių darbų atvirame kosmose.

Hiustone įsikūrusi kompanija „Axiom Space“, kuri jau organizavo skrydžius į TKS komerciniams klientams, taipogi ketina įrengti nuosavą modulį TKS, o vėliau paleisti laisvai skriejančią kosminę stotį. Tyrimų laboratorija, kino studija – tarp galimų sudėtinių dalių.

Sėkmės negarantuoja net ir NASA finansavimas – kosminės stoties statybos yra pavojingas, imlus laikui darbas, kuris neįtikėtinai brangus.

Neaišku, ar NASA visiems projektams leistų žlugti, kadangi tuomet JAV nebedalyvautų žemoje orbitoje po TKS eksploatavimo nutraukimo. Kiek NASA gali pagelbėti, priklauso nuo Kongreso, o pastaraisiais metais iš prašytų 150 mln. JAV dolerių finasnavimo NASA gavo mažiau nei 20 mln. Eurų komercinei kosmoso plėtrai.

Jei TKS nebeliktų, „SpaceX“ ir kitos kompanijos netektų vieno pagrindinių pajamų šaltinių – gabenti astronautus ir krovinius į TKS. Erdvėlaiviai galėtų būti naudojami kitoms, privačioms stotims aptarnauti. Tam reikėtų universalių sistemų, skirtų prisitvirtinti prie stoties.

Be to, „SpaceX“ jau įrodė, kad gali užsakymų gauti ir ne iš TKS, kadangi pernai rugsėjį ji į kosmosą išsiuntė keturis kosmoso turistus, kurie tris dienas galėjo mėgautis skrydžiu orbitoje.

TKS buvo atlikta daugybė mokslinių tyrimų, leidusių suprasti mikrogravitaciją ir kaip kosminiai skrydžiai veikia žmogaus kūną per ilgą laikotarpį.

Jei TKS neliktų, kyla nerimo, kad kosmosas taptų prieinamas tik turtingiesiems. Vis tik šios srities ekspertai, anot CNN, vertina, kad moksliniai tyrimai galėtų tęstis, kol tik Kongresas būtų linkęs juos finansuoti.

NASA galėtų pirkti laboratoriją ar vietą komercinėje laboratorijoje ir tęsti viešai finansuojamus projektus, rodo paviešinti planai.