Po aštuonerių metų Ramiajame vandenyne bus galima stebėti neeilinį vaizdą, kai iš dangaus į atmosferą prasiskverbs ir krisdami ims degti 400 tonų metalo. Šis siautulingas pragaras tuomet trenksis į vandenyną, išsibarstęs galbūt tūkstančių kilometrų ilgio plote. Taip baigsis vienas didžiausių žmonijos projektų – Tarptautinė kosminė stotis.
„Kosminė stotis sulaukė didžiulės sėkmės“, – BBC patikina Europos kosmoso agentūros vadovs Josefas Aschbacheris. Mat TKS tapo papildoma erdve tarptautiniam bendradarbiavimui, ypač tarp JAV ir Rusijos.
Dabar didžioji dalis TKS įrangos jau dešimtmečių senumo, ilgainiui tai stotį gali paversti pavojinga ar netgi nekontroliuojama orbitoje. Toks likimas jau buvo ištikęs sovietinę kosminę stotį „Saliut 7“ 1985 m., kuomet griūvančią stotį gelbėjo dviejų kosmonautų įgula.
Išsiaiškinti, kaip tiksliai nuleisti TKS, bus didelis darbas. Nors jau daug didelių dirbtinių objektų degė Žemės atmosferoje prieš nukrisdami, pvz., Rusijos kosminė stotis „Mir“ 2001 m., arba NASA kosminė stotis „Skylab“ 1979 m., tačiau TKS yra visiškai kito masto problema. Už „Mir“ ji tris kartus didesnė.
„Kai iš dangaus krenta 400 tonų, tai nėra puiku“, – sako Harvardo universiteto Smithsonian astrofizikos centro astronomas Jonathanas McDowellas.
Jau kelis kartus TKS eksploatavimo laikas buvo pratęstas, tačiau sutariama, kad ją eksploatuoti po 2030 m. būtų rizikinga. Kita alternatyva būtų pakelti ją į aukštesnę orbitą – tačiau tam prireiktų dešimčių erdvėlaivių.
Kritimo procesas prasidės jau 2026 metais, kuomet TKS orbitai bus pradėta leisti žemėti natūraliai, veikiant atmosferos pasipriešinimui. Nuo 400 km virš Žemės, 2030 m. TKS pažemės iki maždaug 320 km. Tuo metu TKS lankysis paskutinė įgula, kuri greičiausiai užtikrins, kad bet kokia įranga ar vertę turintys daiktai būtų pašalinti, taip sumažinant stoties svorį, rašo BBC.
Palikus paskutinei įgulai, per kelis kitus mėnesius TKS toliau žemės iki 280 km, o tai jau laikoma nebegrįžtamu tašku, nuo kurio TKS nebebūtų įmanoma pakelti aukščiau dėl pasipriešinimo, kurį sukelia mūsų planetos tirštėjanti atmosfera. Tuomet rusiški kosminiai erdvėlaiviai „Progress“ atliks paskutinį TKS stumtelėjimą žemyn.
Kad ir koks erdvėlaivis būtų naudojamas, po paskutinio stumtelėjimo, ties 120 km virš Žemės, TKS pasieks tankesnę Žemės atmosferą skriedama maždaug 29 tūkst. km/h greičiu. Nuo konstrukcijos pirmiausia bus nuplėšti saulės elementai maždaug 100 km. aukštyje. Tuomet maždaug 80 km virš Žemės ir patys stoties moduliai bus atplėšti vienas nuo kito, jie visi suliepsnos tūkstančių laipsnių Celsijaus temperatūroje, tai lems jų tolesnį irimą ir lydimasi. Danguje bus girdimi keli garsiniai sprogimai.
Jei viskas vyks pagal planą, nuolaužos neturėtų kelti pavojaus žmonėms, nors ir yra nuogąstavimų dėl laivybos ar aviacijos – prireiks ribojimų.
Nuolaužos turėtų kristi į erdvėlaivių „kapinyną“ – „Point Nemo“ plotą Ramiajame vandenyne tarp Naujosios Zelandijos ir Pietų Amerikos.
Visas procesas, nuo saulės elementų nuplėšimo iki nuolaužų pūkštelėjimo į vandenį turėtų trukti apie 40 minučių.
Nors šou bus įspūdingas, ne visi tuo patenkinti – atsiranda siūlymų pakartotinai panaudoti kai kurias TKS konstrukcijas, įrangą, ar netgi metalus kitoms kosminėms stotims, galbūt taip būtų galima atgauti bent dalį išlaidų.Tačiau kol kas pagrindinis planas – visą stotį grąžinti ir palaidoti Ramiajame vandenyne.