Galimybės atrodo neribotos – pradedant ligų gydymu ar naujų augalų veislių kūrimu, tobulinimu. Svarbu tik neperžengti moralės ir etikos diktuojamų ribų.
Kaip veikia „genų žirklės“
V. Šikšnys LOGIN.LT laidoje papasakojo, kad „genų žirklių“ technologija nusižiūrėta gamtoje – bakterijos turi gebėjimą gintis nuo virusų ir pašalinti nepageidaujamą svetimą DNR.
„Mes tyrinėjome antivirusines apsaugos sistemas, kurios yra bakterijose, ir supratome, kaip ši CRISPR/Cas sisrtema veikia. Tada mums kilo idėja, kad tai iš tikrųjų unikalus įrankis, kurį galima pritaikyti labai įvairiose srityse“, – pasakoja V. Šikšnys.
Naują technologiją jis palygino su teksto redagavimu.
„Jeigu mes turime tekstą, kuriame yra daug raidžių, daug žodžių, ir kur nors įsivelia klaida, tai dabar mes turime labai patogius įrankius, kurie mums leidžia tas klaidas ištaisyti. Galime iškirpti iš teksto ir įdėti teisingą raidę. Tai CRISPR/Cas technologija leidžia atlikti teksto redakcijas, tik šiuo atveju tekstas yra mūsų DNR molekulė. DNR molekulė irgi sudaryta iš raidžių, šioje abėcėlėje yra tik keturios raidės. Ir technologija leidžia tiesiog iškirpti raidę vienoje vietoje, įdėti kitą raidę, galima iškirpti žodį, įdėti kitą žodį“, – lygina V. Šikšnys.
Pakanka vienos raidės, kad pasikeistų teksto prasmė. Lygiai taip pat ir pakeitus DNR, tam tikras genas veiks kitaip – pasikeis gyvo organizmo savybės. O klaidų ląstelių DNR molekulėje atsiranda nuolat, kai kurios gali būti lemtingos.
„Jeigu jūs daug spausdinate kompiuteriu, tai kad ir kaip gerai jūs spausdinate, visada klaida atsiranda kažkur. Tai lygiai taip pat ir DNR molekulėje – kuomet DNR kopijuojamas kai ląstelės dalijasi, gali įsivelti klaidų. Ir tos klaidos DNR molekulėje kaip ir klaidos tekste gali pakeisti teksto prasmę. Taip klaidos DNR molekulėje gali pakeisti gyvųjų organizmų savybes. Pvz., klaidos tam tikruose genuose gali būti paveldimų genetinių ligų priežastimi“, – dėsto V. Šikšnys.
Mokslininkai, atradę būdus nuskaityti DNR sekas, atrasdavo klaidas, susijusias su ligomis, o tuomet kilo ir poreikis tokias klaidas ištaisyti, tik įrankių nebuvo – pirmuoju tapo Lietuvoje atrastas CRISPR/Cas.
Jau gelbsti gyvybes
Per labai trumpą laikotarpį „genų žirkles“ pradėta taikyti praktikoje – imta gydyti iki tol nepagydomas ligas.
„Jau yra dešimtys klinikinių tyrimų, kuriuose šie įrankiai yra taikomi įvairių genetinių ligų gydymui. Yra ir keli žmonės, kurie klinikiniuose tyrimuose dalyvavo, ir šitie įrankiai buvo pritaikyti gydant genetines ligas. Dvi ligos, kurios labai plačiai nuskambėjo, yra kraujo ligos. Viena vadinama pjautuvine anemija, kita – beta-talasemija. Tai genetinės ligos, kurias sukelia tam tikros mutacijos hemoglobino gene. Panaudodami CRISPR/Cas technologiją mokslininkai sugebėjo ištaisyti klaidas ir eliminuoti ligos simptomus, dabar tie žmonės praktiškai gyvena be jokių vaistų“, – pasidalino V. Šikšnys.