Mikroplastiko dabar yra visur, net ir mūsų venose. Kiekviena dieną, gerdami ir valgydami, gauname ne tik naudingųjų medžiagų, bet ir plastiko dalelių. Jų yra mūsų vartojamame vandenyje, maiste, taip pat daugėja ore.
„2022 m. moksliniais tyrimais nustatyta, kad mikroplastiko yra giliai žmogaus kvėpavimo takuose, o tai kelia susirūpinimą dėl rimto pavojaus žmogaus sveikatai“, – teigia Sidnėjaus technologijos universiteto mokslininkas Mohammadas Islamas, aiškindamas savo tyrimo motyvus.
M. Islamas ir kolegos iš viso pasaulio naudojo kompiuterinį skysčių dinamikos modelį, kad saugiai ištirtų, kaip mikroplastikas juda mūsų viršutiniuose kvėpavimo takuose esant skirtingoms kvėpavimo sąlygoms. Šis modelio tipas jau dešimtmečius leidžia efektyviai prognozuoti kitų formų daleles.
Jis atskleidė, kad didžiausi ištirti mikroplastiko gabalai (5,56 mikronų) dažniausiai užstringa mūsų viršutiniuose kvėpavimo takuose, greičiausiai nosies ertmėje arba užpakalinėje gerklės dalyje. Plastiko dulkių forma taip pat turi įtakos tam, kur jos nusėda.
„Sudėtinga ir labai asimetriška anatominė kvėpavimo takų forma srauto elgsena nosies ertmėje bei gerklėje lemia, kad mikroplastikas nukrypsta nuo srauto linijos ir nusėda tose vietose“, – sako mokslininkas.
Mokslininkai pranešė, kad didesnis oro srauto greitis lėmė mažesnes bendras mikroplastiko nuosėdas, nepriklausomai nuo jų formos.
Toliau M. Islamas su kolegomis planuoja aiškintis, kaip šios dalelės juda mūsų plaučiuose.
„Vandenyje, ore ir dirvožemyje randama milijonai tonų šių mikroplastiko dalelių. Pasaulinė mikroplastiko gamyba sparčiai auga, o mikroplastiko tankis ore sparčiai didėja“, – sako mokslininkas.
Šios mažytės dalelės išsiskiria dėl viso plastiko, kuriuo esame apsupti – nuo didelių pramoninių procesų iki plataus vartojimo daiktų – irimo. Vienas svarbiausių šių mikrodalelių šaltinių yra mados pramonė, kurioje eskaluojama vis pigesnių sintetinių drabužių gamyba.
Nors yra teigiama, kad mikroplastikas nėra toksiškas, susirūpinimą kelia ilgalaikis šių mažyčių teršalų poveikis, ypač kai jie kaupiasi mūsų organizme.
Be to, plastikas sugeba pritraukti potencialiai kenksmingus „pakeleivius“, įskaitant antibiotikams atsparias bakterijas, virusus ir toksiškas molekules, pavyzdžiui, antipirenus ir ftalatus.
Taigi suprasti, kur tiksliai šios plastiko dalelės nusėda, yra esminis žingsnis, siekiant išsiaiškinti, kaip mikroplastikas gali paveikti mūsų sveikatą.