Dėl šios priežasties Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai iškėlė klausimą – kokią realią svarbą skaitmeninės technologijos turi įmonėms ir kaip jos palengvina verslo procesų integraciją šiandieninėje Pramonės 4.0 aplinkoje?
Skaitmenizacija kiekviename žingsnyje
Į gaminius ar produktus integruotos stebėjimui bei kontrolei skirtos skaitmeninės technologijos leidžia rinkti, pasiekti, įvertinti, pateikti ir komunikuoti su atitinkamais veiksmais susijusią informaciją, taip sukurdamos pranašumus verslo procesų integracijai. Įvertindami tai, KTU mokslininkai siekė nustatyti kokius konkrečius pranašumus skaitmeninės technologijos gali sukurti verslo procesų integracijoje.
Siekdami gauti atsakymus, mokslininkai pasirinko tirti vieną savo skaitmenine pažanga garsėjančią nerūdijančio plieno virtuvės gaminių rinkos lyderę.
„Tyrimas leido atsakyti į du verslo procesų valdymo ir integracijos studijų krypčiai aktualius klausimus. Visų pirma, kaip skaitmeninės technologijos palengvina verslo procesų valdymą Pramonės 4.0 kontekste. Antra, kokius konkrečius pranašumus ir mechanizmus skaitmeninės technologijos gali įnešti į verslo procesų integraciją“, – sako KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto bei projekto „IN4ACT“ mokslininkas Mantas Vilkas.
Anot M. Vilko, teisingai pasirenkamos ir integruojamos skaitmeninės technologijos atlieka kritiškai svarbų vaidmenį įmonių procesų valdyme. Pavyzdžiui, tyrime analizuojama įmonė naudoja daugybę skaitmeninių technologijų – nuo kompiuterizuotos projektavimo programinės įrangos iki vidinės komunikacijos sistemų skirtingiems veiklos procesams.
Keturi pranašumai
Analizuojant visus verslo procesuose įgyvendintus skaitmeninius sprendimus, mokslininkams pavyko išskirti keturis pagrindinius visų technologijų suteikiamus pranašumus. Tai – prieiga, atnaujinimas, dalijimasis ir iniciavimas.
„Pavyzdžiui, programinė įranga padeda padidinti procesų dalyvių gebėjimus, o prie skirtingų elementų, tokių kaip gaminiams reikalingos detalės, prikabinti QR kodai leidžia lengvai sekti procesams reikalingų atsargų kiekius ar jų vietas sandėlyje“, – sako M. Vilkas.
Atnaujinimo ir iniciavimo mechanizmus mokslininkas apibūdina kaip veiksnius, leidžiančius sklandžiai susieti visas įmonės veiklas bei procesus. Atnaujinimo pranašumas apibrėžiamas kaip automatizuotas informacijos apie įmonės procesams reikalingų elementų ar veiklų būseną atnaujinimas, kuris vėliau yra naudojamas sprendimų priėmėjų, tolesnių procesų dalyvių ar IT sistemų.
Tuo tarpu iniciavimas gali būti apibūdinamas kaip automatizuotas veiksmų generavimo procesas, kurį lemia kitų verslo procesuose generuojamų veiklų ar elementų esama būsena.
Dalijimosi ir prieigos mechanizmai yra tarpusavyje susiję kaip dvi skirtingos monetos pusės. Dalijimasis reiškia procesų dalyvių sąmoningas pastangas skleisti informaciją apie veiklas ar elementus tarp darbuotojų, o prieiga reiškia, jog proceso dalyviai lengvai ir realiuoju laiku gali gauti informaciją apie įmonės procesams naudojamus elementus ar veiklas.
Tikslas – automatizuoti
Mokslininkų teigimu, šios keturios tyrime išryškėjusios savybės yra svarbiausios skaitmeninių technologijų kuriamos verslo procesų integravimo naudos. Prieigą, atnaujinimą, dalijimąsi ir iniciavimą užtikrinantys mechanizmai leidžia visiškai arba iš dalies automatizuoti informacijos ar verslo procesuose naudojamų elementų automatinį perdavimą, taip mažinant laiko, žmogiškųjų ar net finansinių kaštų sunaudojimą.
„Šio tyrimo rezultatai papildo mūsų pirmtakų atliktus tyrimus ir, atskleidžiant skaitmeninių technologijų svarbą, leidžia geriau suprasti verslo procesų valdymą Pramonės 4.0 kontekste“, – sako M. Vilkas.
Labai svarbu ir tai, jog skaitmeninės technologijos leidžia integruoti tiek paprastus, tiek sudėtingus verslo procesus.
Tiesa, šio tyrimo rezultatai rodo, jog geriausių rezultatų pasiekti gali tik tos įmonės, kurios į skaitmeninių technologijų pasirinkimą bei integravimą žiūri labai atsakingai – analizuodamos, įvertindamos, suprasdamos visų procesų eiliškumą, logiką bei technologijų atveriamas galimybes.
Tyrimas yra KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos mokslininkų vykdomo projekto „IN4ACT“, finansuojamo Europos Sąjungos projekto „Horizontas 2020“, dalis. Daugiau apie „IN4ACT“: https://in4act.ktu.edu/