Lietuvos gyvybės mokslų lopšyje – startuolis, baltymus projektuojantis padedant dirbtiniam intelektui

Dar pernai tarptautinės tyrimų bendrovės „Startup Genome“ sudarytame reitinge Lietuva išskirta tarp 30-ies sparčiai besivystančių startuolių ekosistemų pasaulyje. Tokią poziciją šaliai leidžia pasiekti patraukli darbo rinka, infrastruktūra ir ekonominė bazė, taip pat augantys vietos verslai. Šiandien savo veiklos namais Lietuvą laiko beveik 600 vieno perspektyviausių sektorių – gyvybės mokslų – bendrovių su daugiau nei 7,5 tūkst. srities specialistų. Prie mūsų išskirtinumo verslo žemėlapyje neabejotinai prisidėjo ir čia įsikūręs bei jau pasaulinio pripažinimo sulaukęs baltymų inžinerijos startuolis „Biomatter Designs“: siekdamas supaprastinti baltymų projektavimo procesą, jaunas verslas pasitelkė dirbtinį intelektą.

Sintetinės biologijos ir DI darna

Šiuo metu pasaulyje identifikuota tūkstančiai įvairias funkcijas atliekančių baltymų, kurie naudojami genams redaguoti ir molekulinei diagnostikai, įvairių ligų terapijoje, taip pat biokuro ir kitų medžiagų gamybai. Pasaulyje egzistuojančių baltymų rūšių įvairovė ir lėta naujų baltymų kūrimo eiga apsunkina baltymų panaudojimą industrijoje, tačiau, atradus greitesnį ir paprastesnį būdą kurti naujus baltymus, galima išspręsti įvairius žmonijos iššūkius sveikatos apsaugos, maisto, žemės ūkio ir kitose pramonės šakose.

2018 m. veiklą pradėjęs biotechnologijų startuolis „Biomatter Designs“ būtent tai padarė ir pasiekė išties įspūdingų rezultatų – praėjus vos vieniems veiklos metams, pasauliui pristatė pirmuosius pasaulyje pasitelkiant dirbtinį intelektą sugeneruotus baltymus, kuriems sukurti panaudojo savo sukurtą ir patentuotą „ProteinGAN“ technologiją. Iki šiol eksperimentai su baltymais trukdavo ilgai ir pareikalaudavo nemažai kaštų, tačiau pasitelkęs mašininį mokymąsi startuolis palengvino sintetinių baltymų projektavimo procesą, kurį patys sprendimo įgyvendintojai apibūdina kaip sintetinės biologijos ir dirbtinio intelekto sinergiją.

Sėkmingai startavusios įmonės kūrėjai šiemet įtraukti ir į „Forbes“ Europos 30-ies įtakingiausiųjų iki 30-ies metų „30 Under 30 Europe“ sąrašą mokslo ir sveikatos priežiūros srityje. Konkurencija didelė, o specialaus recepto, kaip pakliūti į šią „Forbes“ 10 kategorijų atranką, nėra: žurnalistai, redaktoriai ir ekspertai vertina įvairius veiksnius, įskaitant pretendentų pajamas, socialinį poveikį, išradingumą bei potencialą.