Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus proveržis: siūlo kovos su klimato kaita sprendimą

Didžiausias Europos biotechnologijų forumas „EuropaBio“ šiemet pasirinko Vilnių. Tai – svarbus ir pelnytas pasiekimas Lietuvai, nes turime palankią infrastruktūrą moksliniams tyrimams ir inovacijoms plėtoti bei talentingų specialistų bazę, o čia pagamintos sektoriaus produkcijos eksporto geografija išsiplėtusi nuo Vokietijos iki JAV ir Kinijos. Daugiau nei dvigubai augęs Lietuvos biotechnologijų sektorius neketina sustoti – iki 2030 m. rodiklius planuojama padvigubinti. Tai padaryti galimybių yra, ypač kai Lietuvoje plėtojamos pasaulinės gyvybės mokslų inovacijos, tokios kaip CRISPR-Cas „genų žirklių“ technologija, išsiskirianti pritaikomumu ne tik medicinoje, bet ir žemės ūkyje.

Sektoriaus spurtui sąlygų yra

Šiandien Lietuvos biotechnologijų sektorius turi įtakos pasaulinei gyvybės mokslų pažangai. Tokie pranašumai kaip valstybės suinteresuotumas auginti sektorių per mokesčių lengvatas, Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko siūloma infrastruktūra ir stipri darbo rinka, kurios didelė dalis ugdoma segmentui dedikuotame Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, jau padėjo Lietuvai pritraukti pasaulinės bendruomenės pripažintų tarptautinių medicinos ir biotechnologijų įmonių.

Tarp jų rikiuojasi JAV gigantai – mokslinių prietaisų, reagentų ir programinės įrangos tiekėjas „Thermo Fisher Scientific“, neurologinių ligų gydymo sprendimus plėtojanti „Biogen“ ir pernai Lietuvoje veiklą pradėjusi vaistų kūrimo procesą akceleruojanti „Cureline Group“. Šalia sektoriaus lyderių – ir jau daugiau nei 15 metų Lietuvoje veikianti tarptautinė Izraelio farmacijos įmonė „Teva Pharmaceuticals“.
Pasak dr. Monikos Paulės, Lietuvos biotechnologijų įmonės „CasZyme“ vadovės, Lietuva ypač stipri tokiose srityse kaip molekulinė biologija, biochemija, genetika ir biomedicina. Priežasčių, kodėl šalies reitingai gyvybės moksluose kasmet auga, yra daug.

„Turime talentingų specialistų, stiprią mokslinių tyrimų bazę, palankią ekonominę ekosistemą. Tačiau šiandienė šalies verslo aplinka aiškiai rodo, kad Lietuva dar neatskleidė viso savo potencialo gyvybės mokslų srityje“, – teigia dr. M. Paulė.