Jei esate iš tų žmonių, kuriems sunku prisiminti įvykius iš vaikystės, tikriausiai stebitės draugų ir artimųjų pasakojimais apie nostalgiškas akimirkas, patirtas šiame gyvenimo etape. Kad ir kaip stengtumėtės „išnaršyti“ savo smegenis, galite aptikti tik keletą neaiškių vaizdų, kurie išnyksta, kai bandote juos atidžiau išnagrinėti.
Galbūt esate girdėję teoriją, kad dažnai žmonės susidoroja su skausmingais prisiminimais pamiršdami įvykius, kurie juos sukėlė. Tačiau mokslininkai įsitikinę – negalėjimas prisiminti vaikystės ne visada susijęs su traumomis. Paprasčiausiai esate vienas iš daugumos žmonių, patyrusių vaikystės amneziją, rašo healthline.com.
Vaikystės amnezija
Vaikystės amnezija yra normali raidos dalis. Mokslininkai tiksliai nežino, kas ją sukelia, tačiau atminties tyrėjai yra pateikę keletą skirtingų teorijų. Viena iš jų – ankstyvosios vaikystės prisiminimams trūksta emocinės reikšmės.
Manoma, kad prisiminimai tampa stipresni, kai jie turi emocinį komponentą. Tikėtina, kad jie susiję su įvykiais, kurie jums buvo reikšmingi, arba su patirtimi, sukėlusia stiprius jausmus, pavyzdžiui, gėdą, meilę, laimę ar sielvartą.
Maži vaikai neturi visiškai išvystytų emocijų. Dėl to vaikystės išgyvenimai gali būti ne tokie emociškai reikšmingi kaip paauglystėje ar suaugus. Kadangi šie prisiminimai turi mažesnį svorį, senstant jie lengviau išblėsta.
Nors gali atrodyti keista, kad neprisimenate tam tikrų svarbių įvykių, apie kuriuos jums pasakojo tėvai ar vyresnieji broliai ir seserys, svarbu suprasti, kad jie aiškiai prisimena, kas nutiko, nes buvo pakankamai suaugę.
Kita teorija – prisiminimai nyksta dėl naujų neuronų gamybos hipokampe, smegenyse. Kai šie neuronai atsiranda, smegenys juos įtraukia į esamus kelius. Tai yra svarbu raidos pažangai, tačiau taip gali būti blokuojami ankstyvieji prisiminimai.
Smegenų neuroplastiškumo tyrimai taip pat rodo, kad smegenų vystymasis nesustoja sulaukus pilnametystės, kaip anksčiau buvo manoma. Mūsų smegenys gali „persitvarkyti“, kai pajunta, kad reikia prisitaikyti prie įvairių pokyčių, kuriuos patiriame per gyvenimą.
Tačiau tam reikia pašalinti senesnes nervines jungtis, kurios yra nebenaudojamos. Šis procesas, vadinamas sinapsiniu genėjimu, padeda smegenims dirbti efektyviau. Be to, tai leidžia sukurti naujas jungtis ir išsaugoti naują informaciją bei prisiminimus, kurie labiau atitinka dabartinį gyvenimą ir raidos etapą.
Ankstyvosios vaikystės prisiminimai paprastai pradeda blėsti artėjant paauglystei. Prisiminimai, kuriuos susikuriate paauglystėje, tampa pagrindine jūsų tapatybės sudedamąja dalimi, turinčia pirmenybę prieš vaikystės prisiminimus. Štai kodėl stipriausi jūsų prisiminimai tikriausiai yra iš paauglystės ir suaugusiojo amžiaus.
Svarbu paminėti, kad daugelis prisiminimų laikui bėgant išblėsta, net ir suaugus. Suaugę tikrai turėsite stipresnę atmintį, tačiau vis tiek ne viską prisiminsite.
Ankstyviausi prisiminimai – nuo 2,5 metų amžiaus
Seniau buvo manoma, kad 3–4 metai yra tas lūžio taškas, kai prisiminimai tampa aiškesni, dažnesni ir išsamesni. Tačiau 2021 m. atlikto mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad ankstyviausi prisiminimai prasideda nuo 2,5 metų amžiaus – maždaug metais anksčiau, nei buvo manyta, rašo verywellmind.com.
Turbūt būtų sunku surasti žmogų, kuris prisimena, kaip gimė. Taip yra todėl, nes kai gimstame, mūsų smegenys nėra visiškai išsivysčiusios – šiuo svarbiu gyvenimo laikotarpiu jos toliau auga ir keičiasi. Vystantis smegenims, vystosi ir mūsų atmintis.
Tai, kiek galite prisiminti, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant jūsų lytį, tautybę, intelektą, šeimą, namų aplinką ir kt. Gali būti, kad laikui bėgant, pakartotinai paklausus, koks yra jūsų seniausias prisiminimas, galėsite prisiminti dar ankstyvesnius laikus.
Mokslininkai mano, kad amžius, kada atsiranda prisiminimai, nėra toks svarbus, kaip tai, kad šią informaciją verta įtraukti į savo gyvenimo kontekstą ir rasti būdų, kaip iš jos išaugti. Šie prisiminimai suteikia galimybę išgydyti vaikystės traumas ir įveikti įvairias gyvenimo kliūtis.
Kaip smegenys saugo prisiminimus?
Kai vienas neuronas nuolat stimuliuoja kitą, jų ryšys stiprėja, t. y. laikui bėgant jiems vis lengviau stimuliuoti vienas kitą. Kai jie bendrauja retai, jų ryšys silpnėja, o kartais visai nutrūksta. Taigi smegenys gali saugoti prisiminimus stiprindamos neuronų tinklų ryšius.
Mokslininkai, stimuliuodami ir įrašinėdami smegenų audinių gabalėlius, gali stebėti, kaip tai vyksta realiuoju laiku.
Įdomu tai, kad trumpalaikė atmintis trunka vos 20 ar 30 sekundžių, o paskui išnyksta. Pavyzdžiui, naują telefono numerį galite prisiminti tiek laiko, kiek reikia jam surinkti, bet jei jo nepakartojate dar ir dar kartą, tą trumpalaikę atmintį suformavusios neuroninės grandinės nustos kartu aktyvuotis ir atmintis išnyks, rašo livescience.com.
Kai kartojate informaciją arba bandote ją įsiminti, jau minėtas hipokampas pradeda stiprinti neuronines grandines. Ilgainiui prisiminimai perkeliami į neokorteksą – išorinę raukšlėtą smegenų dalį, kuri yra atsakinga už didžiąją dalį mūsų sąmoningos patirties.
Kitos, su atmintimi susijusios sritys, yra bazaliniai ganglijai ir smegenėlės, kurios rūpinasi motorine atmintimi, reikalinga, pavyzdžiui, grojant gitara, ir prefrontalinė žievė, padedanti užtikrinti „darbinę atmintį“, kuri yra naudojama kai reikia pakankamai ilgai išlaikyti informaciją galvoje, kad ja būtų galima manipuliuoti, pavyzdžiui, sprendžiant matematikos uždavinį.
Supratimas apie kai kurias atminties ypatybes taip pat gali padėti pagerinti atmintį. Žmonės, kurie pasiekia stulbinančių įsiminimo laimėjimų, pavyzdžiui, prisimena skaičių Pi dešimčių tūkstančių skaitmenų tikslumu, dažnai tam „pasiskolina“ hipokampo erdvinės atminties gebėjimus. Kiekvieną elementą, kurį jie nori įsiminti, mintyse susieja su tam tikra vieta įsivaizduojamoje vietoje – šis triukas vadinamas atminties rūmais. Įsivaizduodami šią vietą mintyse, praktikuojantys tokią techniką, gali įsiminti didelius informacijos kiekius.
Ar įmanoma išsaugoti prisiminimus senatvėje?
Manoma, kad su amžiumi susijęs atminties silpnėjimas prasideda apie 60–uosius metus, tačiau nauji tyrimai rodo, kad atmintis ir kiti psichikos sutrikimai paprastai gali pasireikšti dešimtmečiais anksčiau, net sulaukus 40–ies metų.
Mokslininkai teigia, kad naujų įgūdžių mokymasis, pavyzdžiui, grojimas nauju instrumentu, hobio, susijusio su rankų ir akių koordinacija, atminties pratimų atlikimas ir net matematikos uždavinių sprendimas mintyse gerina pažintines funkcijas ir atmintį. Taigi aktyvi smegenų veikla ir nauji užsiėmimai gali padėti išsaugoti prisiminimus.
Miegas taip pat yra labai svarbus atminčiai. Jis sukelia pokyčius smegenyse, kurie įtvirtina prisiminimus – miegas stiprina ryšius tarp smegenų ląstelių ir padeda perkelti prisiminimus iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį. Būtent todėl svarbu kiekvieną naktį netrikdomai miegoti bent 8 valandas.
Deja, iki šiol neatrasta, kaip išgydyti Parkinsono, Huntingtono, Alzheimerio ir panašių ligų sukeltą atminties praradimą. Manoma, kad sergant šiomis ligomis prisiminimai prarandami visiems laikams. Tačiau yra vaistų, kurie gali padėti sulėtinti ligos progresavimą ir palengvinti jos simptomus.
Mokslininkai ieško sprendimų
Vis dėlto mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip būtų galima pagerinti atmintį ir susigrąžinti prisiminimus. Štai šių metų liepą Džono Hopkinso universiteto mokslininkai nustatė su amžiumi susijusį atminties praradimo mechanizmą smegenyse, taip praplėsdami esamas žinias apie vidinį senstančių smegenų veikimą ir galbūt atverdami duris naujiems Alzheimerio ligos gydymo būdams.
Norėdami suprasti, kaip hipokampas keičiasi su amžiumi, mokslininkai tyrė žiurkių smegenis. Jie nustatė, kad kai kurios vyresnio amžiaus žiurkės erdvinio mokymosi užduotis atliko taip pat gerai, kaip ir jaunos žiurkės, nors jų smegenys jau buvo pradėjusios silpnėti. Jei mokslininkams pavyks nustatyti, kodėl taip atsitiko, jie galės atrasti naujų, su amžiumi susijusių, atminties praradimo gydymo būdų.
Taip pat šių metų rugpjūtį Ilinojaus universiteto Čikagoje tyrėjų grupė atrado būdą, kaip atkurti pelių atminties praradimą dėl Alzheimerio ligos, skatinant neuronų gamybą. Mokslininkai nustatė, kad nauji neuronai gali susijungti su atmintį saugančiomis smegenų grandinėmis ir atkurti normalią jų funkciją. Tai suteikia vilties, kad ateityje bus įmanoma atkurti prarastus prisiminimus.