Šviesos diodų nagų lako džiovintuvai primena mažą rankų soliariumą. Jie naudoja ultravioletinių (UV) spindulių šviesą, kad greitai sutvirtintų ir išdžiovintų kai kurių rūšių nagų laką.
LED nagų lako džiovintuvo lempa yra ne tokia intensyvi, o jos UV spindulių spektras skiriasi nuo soliariumo, tačiau keli jos skleidžiami spinduliai vis tiek lengvai prasiskverbia į odą ir sukelia nežinomų pasekmių.
Nors ankstesni moksliniai tyrimai parodė, kad tarp nagų džiovintuvų ir odos vėžio ryšio beveik nėra, naujas molekulinis tyrimas atskleidė nerimą keliančių rezultatų.
Bioinžinierius ir pagrindinis tyrimo autorius Ludmilas Aleksandrovas sako, kad iki šio tyrimo „nebuvo jokio molekulinio supratimo, ką šie prietaisai daro žmogaus ląstelėms“.
Eksperimento išvados rodo, kad nagų lempų ultravioletiniai spinduliai gali panašiai pažeisti žmogaus ir pelės ląstelių DNR.
Į lėkšteles su pelių ir žmonių ląstelėmis įdėjus nagų lako džiovintuvą dviem 20 minučių trukmės seansams (juos skyrė valandos pertrauka), žuvo apie 20-30 proc. ląstelių.
Tuo tarpu 20 minučių poveikio per dieną tris dienas iš eilės žuvo iki 70 proc. veikiamų ląstelių. Atlikdamas vieną manikiūrą, žmogus iš viso pirštus po UV spinduliais kiša maždaug 10 minučių. Palyginti su šiuo tyrimu, poveikis buvo didelis.
Ląstelėms, kurios liko po viso poveikio laikotarpio, buvo nustatyti DNR pažeidimo požymiai ir mutacijos, susijusios su odos vėžiu.
Nors šie rezultatai nėra tiesioginis padidėjusios vėžio rizikos įrodymas, jie rodo, kad rizika yra. Kaip dažnai pavojinga lankytis nagų salone, dar reikia tiksliai nustatyti.
L. Aleksandrovas ir jo kolegos ragina atlikti tinkamus ilgalaikius epidemiologinius tyrimus, kad būtų galima įvertinti, ar bandymo metu atskleisti mechanizmai lemia realią žalą.
Vieną iš L. Aleksandrovo laboratorijos narių ir pirmąją tyrimo autorę Mariją Zhivagui rezultatai taip pribloškė, kad ji nusprendė liautis reguliariai darytis gelinį nagų lakavimą.
„Kai pamačiau, kokį poveikį ląstelių žūčiai daro gelinio lako džiovinimo įrenginio skleidžiama spinduliuotė ir kad ji iš tikrųjų mutuoja ląsteles net po vieno 20 minučių seanso, buvau labai nemaloniai nustebinta“, – sako M. Zhivagui.
M. Zhivagui yra itin atsargi. Jos nuomone, galima rizika yra didesnė už naudą. Tačiau tai nereiškia, kad visi turi tuojau pat liautis darytis gelinį lakavimą.
Mokslininkai teigia, kad klientai prieš gelinį lakavimą turėtų pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės arba mūvėti pirštines su skylutėmis pirštams.
Klivlendo klinikos dermatologė Melissa Piliang 2021 m. įspėjo, kad žmonės, kurie dažniau lankosi nagų salone, tikriausiai susidurs su didesne vėžio rizika, jei tokia iš tiesų egzistuoja.
2009 m. dviem sveikoms moterims, kurios reguliariai darėsi manikiūrą ir kurių šeimoje nebuvo odos vėžio atvejų, staiga išsivystė rankų odos vėžys. Šie du atvejai paskatino mokslininkus toliau gilintis į nagų lako džiovintuvų keliamą pavojų sveikatai.
2013 m. mokslininkai patvirtino, kad nagų lako lempų skleidžiama UV spinduliuotės dozė yra 4,2 karto stipresnė už Saulės spinduliuotę. Autoriai padarė išvadą, kad didelis poveikio intensyvumas pateisina tolesnius tyrimus.
Nors šie gaminiai reklamuojami kaip saugūs, iš tikrųjų jų keliamos rizikos sveikatai tyrimų atlikta labai mažai, o atvejų tyrimų nepakanka, kad būtų galima įrodyti priežastis ir pasekmes.
Tačiau produktų bandymų bendrovių pasamdyti tyrėjai į tai atsakė teigdami, kad nėra „pagrindo visuomenės nerimui“. Jų teigimu, UV spindulių dozė, naudojama vieno nagų lakavimo seanso metu, yra nereikšminga.
Paskelbtos nuomonės, pagrįstos stebėjimo tyrimais, mažai prisidėjo prie to, kad geriau suprastume UV lempų keliamą pavojų sveikatai.
Pats laikas atlikti nepriklausomus epidemiologinius tyrimus.
„Tikėtina, kad tokiems tyrimams atlikti ir vėliau informuoti plačiąją visuomenę prireiks mažiausiai dešimtmečio“, – rašo Zhivagui, L. Aleksandrovas ir kolegos.
Tuo tarpu vartotojams teks patiems pasverti riziką ir naudą.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Communications“.