Programoje numatoma sustiprinti Lietuvos mokslą, didinti jo tarptautiškumą, priartinti mokslo rezultatus prie visuomenės. Programai įgyvendinti suplanuoti beveik 350 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo.
„Šalia lėšų iš Europos fondų Lietuva strateginiuose valstybės dokumentuose yra numačiusi daugiau nei patrigubinti valstybės finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Turime didelių ambicijų ir galimybių šiose srityse, tad labai svarbu sutelkti finansinius išteklius auginti mokslo potencialą. Nuo jo priklausys ir mūsų šalies ekonomikos vystymasis, mokslo žiniomis grįsti inovatyvūs verslo sprendimai“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Norint paskatinti aktyvią mokslo plėtrą, suplanuotas priemonių kompleksas.
Palankesnės sąlygos tyrėjų karjerai
Programa užsibrėžiama gerinti mokslo ir studijų aplinką. Numatoma didinti mokslo darbuotojų atlyginimus iki 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Taip pat planuojama pritraukti daugiau savo patirtimi besidalijančių tyrėjų iš užsienio, valstybės lėšomis prenumeruoti tarptautines mokslo duomenų bazes, plėtoti mokslu grįstas studijas, diegti industrinę doktorantūrą.
Mokslu grįsto verslo plėtra
Programa numato stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose, kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą. Stiprinamas viso MTEP ciklo vystymas nuo idėjos iki rinkai ir visuomenei aktualaus rezultato. Lietuvos tyrėjai bus skatinami aktyviau dalyvauti ES bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje ,,Europos horizontas“ – tikimasi, kad 2030 m. Lietuvos dalyvių pasirašytų dotacijos sutarčių skaičius šios programos finansuojamuose projektuose augs bent trečdaliu.
Išskirta būtinybė skatinti mokslo žinių perdavimą bei bendradarbiavimą su verslu, numatoma parama plėtojant mokslui imlų verslo sektorių. Numatoma, kad mokslo ir studijų institucijų pajamų už ūkio subjektų (įskaitant viešąjį sektorių) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymus suma sieks 21 mln. eurų (2020 m. buvo 13,9 mln. eurų). Prie šio tikslo prisidės ir planuojamas įsteigti mokslo ir inovacijų pareigūnų tinklas, apimsiantis visas ministerijas ir Lietuvos Vyriausybės kanceliariją.
Aktyvinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą, stiprinami „vieno langelio“ principu mokslo ir studijų institucijose veikiantys inovacijų ir technologijų centrai. Juose dirba mokslo vadybininkai, inovacijų marketingo specialistai, padedantys mokslininkams megzti ryšius su verslo įmonėmis Lietuvoje ir užsienyje. Dėmesys skiriamas ir kompleksinei paramai atžalinėms įmonėms – mentorystei, projektams, taip plečiant kol kas Lietuvoje nedidelį mokslui imlaus verslo sektorių.
Nauda visuomenei
Sprendžiant mokslo ir verslo bendradarbiavimo, žinių perdavimo problemas bus sukurtas ir įgyvendintas misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų modelis. Misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos – tai ne į savitikslį bendradarbiavimą, bet į visuomenei aktualių iššūkių sprendimą kaip bendradarbiavimo rezultatą orientuotos programos. Šiomis programomis kompleksiškai skatinamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklos, užpildomos infrastruktūros spragos, stiprinami iš mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių sudaryti konsorciumai.
Už misijų planavimą ir įgyvendinimą kartu atsakingos bus ŠMSM bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Programą rengė ŠMSM, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos mokslų akademija, Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacija, Lietuvos lazerių asociacija, mokslo ir studijų institucijų atstovais, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Aplinkos ministerijomis.