Neuromokslininkė nagrinėja, kaip meditacija veikia smegenis: keista, jei kažkam tai yra pseudomokslas

Apie „mindfulness“ (liet. dėmesingumo, sąmoningumo) meditaciją ir technikas girdime vis dažniau. Lietuvoje turime šias technikas praktikuojančių instruktorių, psichoterapeutų, yra mobiliųjų programėlių, kurios ragina dėmesingumui laiko skirti kasdien. Ką apie tai žino mokslas – papasakojo neuromokslininkė ir mokslo populiarintoja dr. Laura Bojarskaitė.

Norvegijoje gyvenanti ir dirbanti L. Bojarskaite visai neseniai iš vienos mokslo institucijos gavo kvietimą paskaityti paskaitą – ji pasiūlė kalbėti apie dėmesingumo meditaciją. Institucija tuoj pat jos siūlymą atmetė ir nurašė temą „pseudomokslui“.

„Jiems, žinoma, neatrašiau, nenorėjau švaistyti energijos. [...] Užtenka paskirti 60 sekundžių savo laiko, nueiti į mokslinių straipsnių paieškos portalus, įskaitant „Google Scholar“ ar „PubMed“, įvesti žodį „meditation“, ir išmes virš 100 tūkst. rezultatų. Meditacija yra aktyviai tyrinėjama, yra straipsniai, kurie rodo meditacijos poveikį mūsų elgesiui, savijautai, pokyčius biologinėse molekulėse, hormonuose ar smegenyse. Apie meditaciją rašo ir labai aukšto lygio moksliniai žurnalai – kaip „Lancet“ arba „Nature“. Man buvo keista, kodėl mokslinės institucijos meditaciją sieja su pseudomokslu...“, – paaiškina mokslininkė.