Viskas prasideda nuo analizės, pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) direktoriaus pavaduotoja Vida Ralienė, kadangi prieš ką nors numatydamas turi žinoti esamą situaciją, kas vyksta šiuo metu.
LHMT ekspertai analizuoja meteorologijos stotyse išmatuojamus meteorologiniu elementus, atmosferos radiozondavimo duomenis, kurie parodo kaip kinta temperatūra, drėgnumas, vėjas tolstant nuo Žėmės paviršiaus, taip pat meteorologinių palydovų, radarų, žaibų aptikimo sistemų informaciją.
Nors vien tai atrodo sudėtingai, V. Ralienė pasakoja, kad vienoje šalyje surinktos informacijos nepakanka – reikia didesnės teritorijos.
„Prognozės sudarymui nepakanka vienoje šalyje surinktos informacijos, atmosferoje vykstančių procesų suvokimui tenka apžvelgti žymiai didesnę teritoriją. Kuo daugiau tos pradinės (stebėjimų) informacijos surenkama, tuo tiksliau galima suprasti, teisingiau įvertinti atmosferoje vykstančius procesus ir numatyti jų pokytį“, – tvirtina LHMT direktoriaus pavaduotoja.
Jai antrina LHMT vyriausiasis specialistas, kuris teigia, kad atmosferoje visi procesai – oro judėjimas, kondensacija, potencinės energijos virtimas kinetine ir t.t. – vyksta pagal fizikos dėsnius, kuriuos galima išreikšti/ aprašyti matematinėmis lygtimis.
„Skaitmeninis orų modeliavimas (angl. Numerical weather prediction) naudoja tokių lygčių sistemomis pagrįstų matematinių modelių rinkinius prognozuoti būsimas orų sąlygas remiantis esamais atmosferos būklės stebėjimais“, – tęsia pašnekovas.
Be kompiuterių prognozuoti sunku
Anot LHMT specialisto, pirmieji bandymai šiuo metodu prognozuoti orus buvo atliekami dar iki atsirandant kompiuteriams.
„1910 metais anglų matematikas Lewisas Fry Richardsonas pabandė apskaičiuoti šešių valandų slėgio pokyčio prognozę naudodamas savo matematinį modelį, kai tuo tarpu iki šio bandymo orų prognozavimas daugiausiai rėmėsi esamos situacjjos analize bei bandymu ekstrapoliuoti orų procesus laike daugiausiai remiantis ankstesne patirtimi bei tipiniais vystymosi scenarijais“, – pasakoja vyras.