Psichologė Ugnė Juodytė teigia, kad skrydžio baimę gali lemti ir kitos žmogaus fobijos.

„Jei žmogus bijo aukščio, perpildytų erdvių, žmonių, bakterijų – taip pat jis gali bijoti skraidyti. Ši baimė gali atsirasti ir po to, kai sužinoma apie pasaulyje įvykusias nelaimes, susijusias su skrydžiais, ypač jei žiniasklaidoje buvo pateikta daug vaizdų ir detalių. Žmogaus organizmas gali reaguoti į tokią informaciją labai stipriai. Arba, jei skrydžio metu patiriama stipri turbulencija, patenkama į oro duobes ir dėl to buvo jaučiamas stiprus nerimas.

Žmogus gali jausti skrydžio baimę įvairiuose etapuose. Ji pasireiškia nuo planavimo iki žinojimo, kad ateityje reikės skristi, baimės jausmo būnant oro uoste, patikros metu, kilimo, leidimosi metu, oro duobių atveju“, – dėsto U. Juodytė.

Anot jos, dažniausiai stiprią skrydžio baimę turintys žmonės stengiasi išvengti paties skrydžio ir renkasi kitus keliavimo būdus. 

„Būna ir tokių atvejų, kai žmogus net negali skaityti, klausyti, stebėti informacijos, susijusios su skrydžiu – vien nuo to gali patirti panikos atakas. Tokiu atveju dažniausiai žmogus nekelia kojos į lėktuvą. Na, o jei skrydžio baimė nėra labai stipri, žmogus gali turėti „įrankių“, metodų rinkinuką, kuris gali padėti išbūti skrydžio laiką, net ir jaučiant stiprius nerimo simptomus. Jei nėra kito būdo ir žmogus privalo skristi, jis gali tam pasiruošti: puikiai žinoti visus saugumo niuansus ir tai, kas priklauso nuo jo, vykdyti 100 proc. tikslumu.