Sapnų tyrinėtoja paaiškino, kaip galima interpretuoti sapnus ir kodėl neverta tikėti sapnininkais

Sapnai – vienas paslaptingiausių reiškinių, kuriuos mokslininkai tyrinėja jau ne vieną amžių. Paskaičiuota, kad sapnuodami praleidžiame net šešerius savo gyvenimo metus, ir net tie, kurie teigia nesapnuojantys – iš tiesų kasnakt sapnuoja, tik to neprisimena. Tačiau kodėl mes sapnuojame? Ką reiškia mūsų sapnai ir kaip galima juos interpretuoti? Ir ar verta sapnų reikšmės ieškoti sapnininkuose?

Daugiau nei 20 metų sapnus tyrinėjanti rašytoja ir vertėja Rita Banienė teigia, kad iki šiol nėra vienareikšmiško atsakymo, kodėl mes sapnuojame.

„Vieni sapnų teoretikai teigia, kad sapnuodami mes susidėliojame žinias „į stalčiukus“, rūšiuojame per dieną gautą informaciją. Kiti mano, kad kol žmogus sapnuoja, tol jis veikia iš savo „duomenų bazės“, atminties, todėl mato vaizdinius. Tačiau niekas negali pagrįsti nė vienos teorijos 100 proc.

Sapnuojant mūsų protas kuria vaizdinius, kurių dėka mes galime aprėpti daugiau pasaulio nei dienos metu, nes dieną būname susikoncentravę į darbą ar kitą veiklą. Sapnų metu atsiskleidžia platesnis matymas – tai, kas yra mūsų pasąmonėje“, – aiškina R. Banienė.

Anot jos, Artemidoro sapnų aiškinimas yra vienintelis mums išlikęs vientisas tekstas iš antikos laikais paplitusios literatūros – oneirokritikos.

„Artemidoras atlikinėjo labai plačius tyrimus ir turėjo labai daug klientų, kuriems aiškindavo sapnus. Jo aiškinimui buvo būdingas analogijos principas – jis ieškodavo sapno analogijų su tikrove, nes teigė, kad sapnas yra praėjusios dienos įspūdžių surūšiavimas, informacijos atrinkimas. Jis aiškino sapnus pagal situacijas, nes, anot jo, kiekvienas žmogus turi skirtingą istoriją ir tai priklauso nuo lyties, statuso ir kt. Artemidoras ir jo sapnininkas tapo tarsi pavyzdžiu kitiems.

Ne sapnininkas, o sapnų dienoraštis