Tyrimas parodė, kad tų, kurie meta rūkyti vėlesniame nei 35 metų amžiuje, mirtingumo rodikliai yra didesni nei tų, kurie meta rūkyti iki 35 metų amžiaus. Štai buvusių rūkalių, kurie metė rūkyti iki 44 metų amžiaus, mirtingumas buvo 21 proc. didesnis, palyginti su „niekada nerūkiusiais“. O tų, kurie metė rūkyti iki 54 metų, mirtingumas buvo 47 proc. didesnis nei niekada nerūkiusių asmenų.
„Tarp įvairių žmonių rūkymas buvo susijęs su bent du kartus didesniu mirtingumu nuo visų priežasčių nei niekada nerūkiusiųjų“, – rašė tyrimo autoriai žurnale „JAMA Network Open“ pateiktoje ataskaitoje. „Metimas rūkyti, ypač jaunesniame amžiuje, buvo susijęs su reikšmingu santykinio mirtingumo, susijusio su nuolatiniu rūkymu, sumažėjimu.“
Tai jau trečias didelis tyrimas, kuriame teigiama, kad 35 metų amžius gali būti tinkamiausias mesti rūkyti, ypač tiems, kurie pradėjo rūkyti jauname amžiuje, – teigia Kalifornijos universiteto profesorius Džonas Pirsas.
Naujajame tyrime buvo naudojami duomenys iš JAV nacionalinės sveikatos klausimynais pagrįstos apklausos, skirtos JAV gyventojų sveikatai stebėti, ir nacionalinio mirties indekso – šalies mirties įrašų duomenų bazės. Į analizę įtraukti daugiau kaip 550 tūkst. suaugusiųjų, kurie nuo 1997 m. sausio iki 2018 m. gruodžio užpildė klausimyną ir buvo nuo 25 iki 84 metų amžiaus. Tarp jų buvo esami rūkaliai, buvę rūkaliai ir niekada nerūkę asmenys, t. y. žmonės, kurie per savo gyvenimą surūkė mažiau nei 100 cigarečių.
Remiantis nacionalinio mirties indekso duomenimis, beveik 75 tūkst. šio tyrimo dalyvių mirė iki 2019 m. Palyginti su niekada nerūkiusiais asmenimis, dabartinių rūkalių mirtingumas dėl visų priežasčių apskritai buvo gerokai didesnis, taip pat dažniau mirštama nuo vėžio, širdies ir plaučių ligų.
Didžiausias mirtingumo rodiklis buvo ne ispanų kilmės baltaodžių rūkalių, kuris buvo tris kartus didesnis nei niekada nerūkiusių asmenų. Nebaltųjų rūkalių, įskaitant tiek ispanakalbius, tiek ne ispanakalbius, mirtingumo rodikliai buvo šiek tiek mažesni – maždaug du kartus didesni nei niekada nerūkiusių asmenų. Tai gali būti susiję su tuo, kad šie dalyviai nurodė vidutiniškai surūkantys mažiau cigarečių per dieną, pradedantys rūkyti vyresniame amžiuje ir rečiau rūkantys kasdien, palyginti su baltaodžiais.
„Šie rezultatai mums primena, kad rūkymo intensyvumo, t. y. cigarečių per dieną mažinimas turėtų būti vienas iš tabako kontrolės programų tikslų“, – sakė D. Pirsas.
Svarbiausia tai, kad nors rūkymas buvo susijęs su didesne mirties rizika visose tiriamose grupėse, „metimas rūkyti buvo susijęs su gerokai mažesne rizika visoms grupėms“, – rašė tyrimo autoriai.
Tie, kurie metė rūkyti iki 45 metų, sumažino didelę mirties riziką iki 90 proc., o tų, kurie metė rūkyti iki 35 metų, mirtingumo rodikliai buvo labai panašūs į niekada nerūkiusių asmenų mirtingumo rodiklius. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad kuo daugiau laiko praėjo nuo to laiko, kai asmuo metė rūkyti, tuo jo mirtingumo rodiklis buvo artimesnis niekada nerūkiusio asmens mirtingumo rodikliui.
Terminas iki 35 metų amžiaus gali būti motyvuojantis jauniems rūkaliams, siekiantiems mesti rūkyti. „Šis tyrimas pateikia reikalingų duomenų, kad būtų galima išsikelti motyvuojantį tikslą – mesti rūkyti iki 35 metų“, – rašė D. Pirsas. Tačiau, žinoma, ne viskas prarasta ir sulaukus 35 metų – kaip rodo tyrimas, metimas rūkyti vyresniame amžiuje vis dar sumažina mirties riziką, tik ne taip smarkiai.