Pirmąjį garso įrašą 1860 metais padarė prancūzų išradėjas Eduardas – Leonas Scottas de Martinville. Jo prietaisas, kurį jis vadino fonautografu, buvo gana paprastas, rašo iflscience.com.
„Stiklo plokštelę padengiu itin plonu lempų suodžių sluoksniu. Viršuje pritvirtinu akustinį ragą su penkių frankų monetos skersmens membrana jo mažajame gale – tai fiziologinis būgnelis (ausies būgnelis). Jo centre pridedu adatėlę – 1 cm ar ilgesnį šerno šerį – ploną, bet pakankamai tvirtą, – aiškino L. Scottas de Martinville. – Kruopščiai sureguliuoju ragą taip, kad adatėlė vos vos liestų suodžius. Tuomet, kol stiklo plokštelė vieno metro per sekundę greičiu horizontaliai slysta gerai suformuotu grioveliu, kažkas šalia rago angos pradeda kalbėti, todėl membrana pradeda vibruoti, o adata nubraižo figūras“.
Nors šis metodas padėjo įrašyti garsą, problema buvo ta, kad jo paklausyti buvo beveik neįmanoma. Fonautografas tik vizualiai atvaizdavo garsus – prancūzų liaudies dainą „Au Clair de la Lune“, kuri, pasitelkus šiuolaikines technologijas, buvo iššifruota ir vėl paversta garsu tik 2012 metais.
Netrukus, 1877 metais, Thomas Edisonas sukūrė prietaisą, kuriuo buvo galima ne tik įrašyti, bet ir atkurti garsą. Th. Edisono „kalbanti mašina“, arba fonografas, garsą pagaudavo per ruporą, kuris judindavo membraną, o ši aukštyn ir žemyn judindavo adatėlę, kuri išraižydavo žymes ant besisukančio cilindro, apvynioto alavo folija.
Tuomet adatėlė braukdavo per šias žymes ir taip atkartodavo (itin prastos kokybės) originalų garsą.
Vinilinės plokštelės gaminamos panašiu būdu, nors garso įrašymo ir atkūrimo metodai yra gerokai tobulesni.
Garsai sklinda oru (taip pat per skysčius ir kietuosius kūnus) kaip bangos. Kaip ir ankstyvųjų prietaisų atveju, šios bangos įrašomos fizinių išraižymų forma, šiuo atveju – judančia adatėle, kuri palieka griovelius origanaliojoje plokštelėje. Naudojant liejimo formas, šiuos griovelius galima perkelti kitoms vinilinėms plokštelėms.
Atkuriant garsą iš vinilinės plokštelės, per šiuos griovelius braukiama adatėle, kurios antgalis paprastai būna pagamintas iš itin kietos medžiagos, pavyzdžiui, deimanto. Adatėlės galiukas šokinėja aukštyn ir žemyn. Kartu juda ir magnetas, esantis grotuvo „galvutėje“.
Judėdamas magnetas sukuria per ritę tekančią kintančią elektros srovę, kuri garsiakalbyje virsta garsu.
