Geriausi 2022 metų televizoriai kiekvienam biudžetui: jei biudžetas leidžia, tai bus OLED

Televizorių rinkoje šiemet vyksta pervesmas. Ilgus metus „LG Display“ gaminami OLED ekranai grūmėsi su „Samsung Display“ ištobulintais skystųjų kristalų QLED ekranais, praturtintais kvantiniais taškais dėl geriausios vaizdo kokybės karūnos. Tačiau „Samsung“ staiga taip pat metėsi į OLED pusę ir iškart pasiūlė dar nepranoktų parametrų įrenginių. Didelė konkurencija nulėmė ir mažėjančias kainas – dar niekada aukščiausios klasės televizoriai nebuvo tokie įperkami. Tačiau kokie gi televizorių modeliai galėtų šiemet tikėtis geriausiojo vardo?

Kad ir ką kalbėtų televizorių gamintojai, šiuo metu bazinės televizorių ekranų technologijos yra dvi: arba skystųjų kristalų, arba OLED. Jei jūsų televizorius neatnaujintas dešimtmetį, tikriausiai iki šiol žiūrite pro skystus kristalus filtruotą šviesą, kuri neturi plačios spalvų gamos, neatkuria natūralios juodos spalvos, o ryškios detalės juose neišsiskiria. Retam anksčiau pasisekė turėti plazminį televizorių, tokie anksčiau laikyti vaizdo kokybės etalonu.

Tačiau televizorių technologijos labai sparčiai pasikeitė ir šie metai parodė, kad visi gamintojai prioritetą ima teikti OLED technologijai.

„Padaryk kvantinį šuolį“, – tokiu šūkiu kviečia „Samsung“, pristačiusi naujutėlaitę QD-OLED technologiją, pagerintą kvantiniais taškais.

Šiemet tokį QD-OLED ekraną išvydome pirmą sykį, jis išsyk sužavėjo viso pasaulio apžvalgininkus – jie QD-OLED ekranus turintiems televizoriams išdalijo aukščiausias vietas reitinguose. O tokių televizorių gamintojai kol kas tik du – „Samsung“ ir „Sony“.

Kita, jau subrendusi OLED technologija, jau ko gero pasiekė ar bent priartėjo prie savo zenito – LG kompanijos gaminami ir labai gerai vertinami televizoriai praktiškai nenusileidžia naujokams iš „Samsung“. Ir vieni ir kiti turi savų pranašumų ir trūkumų.

Gera žinia, kad padidėjusi konkurencija – geresnės galimybės nusipirkti aukščiausios klasės televizorių geresne kaina.

LOGIN.LT kartu su komunikacijos agentūros „more“ vadovu, technologijų žinovu Erik Murin kalbėjosi ir aptarė, kokie televizoriai geriausi šiemet. E. Murin apie technologijas, įskaitant televizorius, rašo jau daugiau nei dešimt metų.

„Jei renkamės aukštesnės klasės televizorių, OLED jau kurį laiką yra žymiai populiaresni ir Lietuvoje, ir visame paaulyje, nei QLED. Nes paprasčiausiai tai yra pranašesnė technologija, ir QLED privalumai, kad neišdega pikseliai, ar yra ryškesnis, tie privalumai nėra aktualūs daugeliui. Nes televizorių statai dažniausiai ten, kur nebūna ryškiai šviečiančios saulės. Pikselių „išdegimas“ nėra aktualus, keičiant televizorių kas 3-5 metus. Jei gale naudojimo ciklo išdegs kažkas, tai koks skirtumas – jau tuoj naują televizorių pirksi. Faktas, OLED televizoriai yra pranašesni, ir vien tai, kad „Samsung“ pradėjo gaminti OLED, tai parodo, kad jie kaip ir pripažino pralaimėjimą“, – apžvelgė E. Murin.

Geriausias vaizdas, jei pinigai ne kliūtis – „Sony A95“ televizorius

LOGIN.LT vertinimu, geriausia apskritai, ką šiuo metu gali pasiūlyti rinka – tai „Samsung A95“ televizoriai, naudojantys minėtą QD-OLED technologiją. Labiausiai jį įvertins filmų mėgėjai dėl atkuriamų spalvų, palaikomo „Dolby Vision“ standarto, kurio trūksta „Samsung“ alternatyvoje. Šis standartas šiuo metu ima dominuoti, jį naudoja žaidimų konsolės, populiariausios vaizdų transliavimo platformos, tokios kaip „Netflix“ ar „Disney+“.

Kodėl šis televizorius? Atsakymo reikėtų ieškoti kiekviename pikselyje. OLED ekranuose esantys pikseliai kiekvienas gali būti įjungiamas ir išjungiamas individualiai. Tai reiškia neribotą kontrastą, tobulas juodas spalvas. Palyginimui, skystųjų kristalų ekranai pikselius apšviečia „iš galo“, ir tobula juoda jiems nesigauna – visos šviesos vis tiek nepavyksta blokuoti. Todėl, pvz., žvaigždėtas dangus ekrane neatrodys natūraliai.

Tačiau kuo QD-OLED skiriasi nuo įprastų OLED ekranų? Subpikselių skaičiumi ir jų technologija. Kiekvienas pikselis sudėtas iš šviesos komponentų: raudonos, žalios ir mėlynos. Tokius ir pasiūlė QD-OLED. Tuo tarpu OLED iš LG turi dar vieną papildomą baltą subpikselį, skirtą padidinti šviesumui. Tai kiek „išblukina“ spalvas ryškiose scenose. To prireikia dėl to, kad LG saviems pikseliams naudoja senesnę technologiją. LG ekranų keturi subpikseliai išgauti atskiroms spalvoms naudoja spalvų filtrus, kurie praleidžia tik mėlyną, raudoną ar žalią – prarandama nemažai energijos ir ryškumo. Tuo metu QD-OLED subpikseliai naudoja kvantinius taškus, kurie „konvertuoja“ mėlyną šviesą į kitas reikalingas spalvas.

Sony „A95“ televizorius atkuria apie 90 procentų „Rec.2020“ spalvų gamos, palyginimui, kitokios OLED technologijos ekranai, kuriuos gamina „LG Displays“, atkuria apie 75 procentus šių spalvų, rodo portalo rtings.com testai.

Trūkumai – didesnės energijos sąnaudos, žaidimuose šis televizorius turės kiek ilgesnę įvesties delsą, lyginant su artimiausiais konkurentais, tačiau ji vis tiek yra geresnė nei gera. Kitas trūkumas – kaina. Šiemet šis televizorius startavo su 4000 eurų už 65 colių modelį, ir 3000 eurų už 55 colių modelį, šiuo metu kainos reikšmingai sumažėjusios ir Lietuvoje svyruoja apie atitinkamai 2700 ir 1900 eurų.

Kiek pigesni tokį patį ekraną turintys „Samsung S95B“ modeliai, kuriems, LOGIN.LT nuomone, neabejotinai šiemet atitektų antroji vieta: apie 1300 eurų už 55 colių modelį, ir apie 1700 eurų už 65 colių modelį. Jie netgi ryškesni nei „Sony“, tačiau bene didžiausias trūkumas yra tai, kad „Samsung“ televizoriai nepalaiko populiarios „Dolby Vision“ technologijos, o naudoja kitus HDR standartus.

Tai yra pirmosios kartos televizoriai, naudojantys tokius ekranus, jie pasirodė tik šiemet. Netrukus, 2023 metais, gali išeiti atnaujinti ir patobulinti modeliai.

2. Geriausias OLED kainos ir kokybės santykis – LG B2 arba C2 modelis

Jei norima OLED ekrano ir turėti geriausią kainos ir kokybės santykį, LOGIN.LT vertinimu, nenusiviltų televizorių LG B2, arba kiek aukštesnės klasės – C2 – pirkėjai. Pagrindinis argumentas būtų kaina, kadangi skirtumai tarp šių modelių yra minimalūs. Nors ir neprilygsta naujiesiems QD-OLED, tai vis tiek puikią vaizdo kokybę užtikrinantys televizoriai.

55 colių B2 modelis „ LG OLED55B23LA“ Lietuvoje kainuoja apie 1000 eurų, o 65 colių – „LG OLED65B23LA“ – apie 1500 eurų.

Atitinkamai, 55 colių įstrižainės televizoriaus C2 modelio „LG OLED55C21LA“ kaina Lietuvoje šiuo metu prasideda nuo 1100 eurų, o 65 colių „LG OLED65C21LA“ arba „LG OLED65C22LB“ kainuoja apie 1600 eurų, jie turės kiek didesnį maksimalų šviesumą.

„C2 – tai toks kaip ir vidutinės klasės modelis, bet jis turėtų patenkinti net ir televizijos gurmanų poreikius. Nes su televizoriais, kaip ir su kitais elektronikos įrenginiais – kuo aukščiau kaina kyla, tuo mažiau skirtumų pastebi. Skirtumas tarp 500 ir 1000 eurų modelio yra didžiulis, o jau tarp 1000 ir 2000 eurų jis nebėra toks pastebimas“, – apžvelgė E. Murin.

Dar viena galima alternatyva – „Sony A75“ modelis, kainuojantis panašiai, tačiau jo maksimalus pasiekiamas šviesumas bus mažesnis. Tačiau šiuose OLED televizoriuose naudojama atvira „Google TV“ išmanioji platforma. „Sony A75“ televizoriai šiemet buvo pirmasis Lietuvos gyventojų pasirinkimas apdovanojimuose TECHTOP 2022.

Norint įsigyti brangų televizorių verta sekti kainas – OLED televizoriai po išleidimo smarkiai atpinga metų pabaigoje, būna išpardavimų. Galima pasidairyti ir ankstesnių metų modelių, pvz., LG C1, kurie būna dar pigesni, tačiau nedaug tesiskiria nuo metais „jaunesnių brolių“.

O brangesni modeliai paprastai išsiskiria geresnėmis garso galimybėmis, „stipresniais“ vaizdo apdorojimo procesoriais ir išmaniosiomis funkcijomis, kiek didesniu pasiekiamiu šviesumu, ryškumu. Pvz., LG G2 modelis yra ryškesnis nei C2, bet ir brangesnis. E. Murin būtent šiam modeliai skirtų pirmąją vietą šiemet.

Svarstantieji apie didesnį nei 65 colių televizorių, QD-OLED pasirinkimo alternatyvų nebeturi – tektų rinktis tik televizorius su LG grupės gamintais ekranais iš tos pačios LG, ar „Sony“, ar kitų gamintojų. E. Murin abejotų, ar šiuo metu prasmingas pirkinys 8K raiškos televizorius, kadangi kol kas tokio turinio praktiškai nėra, o ir vizualiai didelio skirtumo nesijaučia, lyginant su 4K.

„Man viena iš įdomiausių tendencijų yra vis didesnis dirbtinio intelekto panaudojimas ir tas yra matoma ir telefonuose, ir automobiliuose, ir, praktiškai, visuose elektronikos įrenginiuose. Tai ir televizoriuose jis yra naudojamas pagrinde žemesnės raiškos vaizdų pavertimui į aukštesnę raišką. Tai dabar kai yra 4K televizoriai, to 4K turinio turime ne tiek ir daug. O vis dažniau rinkoje ima pasirodyti ir 8K televizoriai – jiems ši technologija yra ypač aktuali. Taip pat vis daugiau televizorių turi dirbtiniu intelektu paremtą technologiją, kuri leidžia televizoriui prisitaikyti prie aplinkos, kurioje tu esi“, – apžvelgė E. Murin.

3. Žemiau tūkstančio eurų – jei OLED nebeišeina, ką rinktis?

Brangesni modeliai paprastai išsiskiria geresnėmis garso galimybėmis, „stipresniais“ vaizdo apdorojimo procesoriais ir išmaniosiomis funkcijomis. Tačiau dvigubai brangesnis televizorius nėra dvigubai geresnis. Ką galima rinktis kainų kategorijoje iki 1000 eurų?

„Pasirinkimų yra, bet OLED pasirinkti nepavyks. Ir jei norisi 120 hz atnaujinimo dažnio, tada irgi bus problemų. Nes Lietuvoje tie pigieji gamintojai, tokie kaip „Hisense“, TCL ar „Vizio“, jų pasiūla čia žymiai mažesnė“, – kalbėjo E. Murin.

Jis išskyrė, kad Lietuvoje „Hisense“ siūlo gerą kainos ir kokybės santykį. Pvz., 55 colių U8 modelio televizoriaus kaina svyruoja apie 753 eurus, 65 colių – jau apie 1000 eurų. Tačiau žemiau būtų U7 ar U6 modeliai, kurių kainos žemėja gerokai sparčiau, nei siūlomos specifikacijos.

„Aš pasirinkau tokį Lietuvoje nepopuliarų modelį – „Hisense“ U8 serijos modelį, kuris kainuoja apie 1000 eurų, bet jis turi ir 120 Hz atnaujinimo dažnį, ir naudoja „micro LED“ technologiją ir iš esmės yra visapusiškai geras televizorius, siūlantis labai gerą kainos ir kokybės santykį, „Google“ operacinę sistemą“, – paaiškino E. Murin.

65 colių „Hisense U7“ modelis jau kainuotų 667 eurų, mažesnis – dar pigiau.

Ką rinktis, nenorint išleisti daugiau nei 500 eurų?

„Aš tikriausiai rinkčiausi vieną iš senesnių „Samsung“ modelių, pvz., 2020 metų, kokį nors 55 colių modelį. Konkrečiai užsirašiau TU7172, nes tai yra tiesiog neblogas 4K televizorius su visu reikalingu funkcionalumu, ir žaidimų režimu, ir „Netflix“, ir dirbtiniu intelektu, bet už 500 eurų tikrai neverta tikėtis kažko įspūdingo, bet vidutiniam vartotojui tikrai bus per akis“, – vertino E. Murin.

„Samsung“ biudžetinės klasės televizoriai paprastai būna 7000 ir 8000-osios serijos, jie atnaujinami kasmet.

E. Murin apibendrino, kad jei esamas televizorius skaičiuoja dešimtmetį, kad ir ką rinkoje nusipirktum, nusivylęs neliksi.

Ar didesnį, ar geresnį?

Turint ribotą biudžetą, kyla natūralus pasirinkimas – ar pirkti didesnį televizorių, bet prastesnių techninių specifikacijų, ar geriau geresnį, bet mažesnį?

E. Murin rinktųsi pastarąjį.

„Viskas priklauso nuo poreikių. Jei žaidi žaidimus ir reikia didelio atnaujinomo dažnio, pvz., 120-ies hercų, tada esi žymiai labiau motyvuotas rinktis mažesnį modelį, bet su geresnėmis funkcijomis ir su dideliu atnaujinimo dažniu. Jei žiūri tik televiziją, ar kartais „Netflix“ ir „Youtube“, tikriausiai didesnis modelis bus labiau aktualus – tai, aišku, priklauso ir nuo kambario dydžio, žiūrėjimo atstumo ir daug kitų įvairių aspektų. Bet pats rinkčiausi tikriausiai geriau mažesnį modelį“, – apibendrino E. Murin.