Ką tokio „ultra“ turi naujasis „Samsung“ už 1,5 tūkst. eurų: telefonas puikus, bet šio teksto juo negalėjau parašyti

Naujasis „Samsung“ flagmanas yra ko gero arčiausiai technologinio zenito esantis „Android“ išmanusis telefonas, kuriame viskas kone nuobodžiai tobula. Bet jei moki pusantro tūkstančio eurų, galbūt jį galima naudoti ne tik kaip telefoną?

„Ultra“ yra priešdėlis, kuris žymi buvimą už pamatinių dalyko ribų. Pavyzdžiui ultravioletiniai spinduliai – jie nematomi, ne violetiniai, bet esantys už jų. Ultramaratonas irgi yra gerokai daugiau nei maratonas.

Tai ir „Samsung Galaxy S23 Ultra“ tarsi sako, kad peržengia telefono ribas. Tą ir norėjau patikrinti.

Už 300 eurų gali nusipirkti puikiausią „Samsung“ telefoną – „Galaxy A52s“ naudojau daugiau nei metus ir tik geriausi atsiliepimai. Bet jei sumokėsi kone 1500 eurų, gausi „ultra“. Tik kas tas „ultra“? Gal tai jau net ne telefonas, o kažkas daugiau?

Pabandžiau su „Samsung Galaxy S23 Ultra“ naudoti lyg kompiuterį darbui, prijungęs prie monitoriaus su pele ir klaviatūra. Kodėl? Nes už 1500 eurų galiu nusipirkti ir gerą „Samsung“ telefoną, ir nešiojamąjį kompiuterį. Bet galbūt vienas įrenginys gali atstoti du? Pabandžiau lyg kompiuteriu, prijungęs prie monitoriaus, ir parašyti šį tekstą, ir „Netlix“ pažiūrėti – nei viena, nei kita nepavyko.

Bet prieš tai atiduokime šiam įrenginiui tą pagarbą, kurios jis ir nusipelnė.

Beveik viskas – ultra

Kone viskas šiame telefone, žiūrint iš šių dienų perspektyvų yra tobula.

• Kamera – ultra.
• Baterija – ultra.
• Ekranas – ultra.
• Sparta – ultra.
• Turi rašiklį – ultra (man jo net nereikėjo, bet tame ir esmė – gauni daugiau nei reikia ar nori).
• Programinė įranga – nelabai pajutau skirtumo su A serija.
• Galima jungti prie monitoriaus ir dirbt lyg kompiuteriu su „DeX“ funkcija – deja, ne ultra.
• 1419 eurų už 256 GB versiją ir 1589 eurų už 512 GB versiją – skaudi kaina taipogi „ultra“.
• Nėra ryškiai geltonas – kaip pastelinės spalvos konkuruos su naujausiu „iPhone 14“? Alio.

Nusišypsok, nukreipk kamerą – „S23 Ultra“ automatiškai sufokusuos ir padarys tobulą kadrą, tavo drebančių rankų padarytas klaidas ištaisys optinis stabilizavimas ir dirbtinis intelektas, o jei veidas nepatinka, galėsi paspalvinti. 10x optinis priartinimas ar 200 megapikselių pagrindinė kamera „leis pamatyti ląstelių DNR pažeidimus strazdanose“. Man kaip buitiniam vartotojui visko „per akis“. Realiai, akys įžiūri mažiau, nei šis telefonas. Nufotografavęs toli esančią knygų lentyną galėjau įskaityti ir pavadinimus, ir autorius.

Baterija man ataikė dvi dienas ir dar net buvo likę kiek mažiau nei pusė „sulčių“. Nesuprantu, kaip tai įmanoma, nes anksčiau flagmanai būdavo kaistančios ir greitai išsikraunančios keptuvės. O čia ne tik dirbau, dar žaidimų pažaidžiau. Geriausia baterijos patirtis, kokią esu turėjęs.

Sparta – ar ji dar svarbi? Net ir biudžetiniai modeliai leidžia nepatirti jokio strigimo, „sukramto“ žaidimus. O čia esančiam procesoriui telefono funkcijos nekelia jokio iššūkio.

1500 nitų ekrano ryškumas „pritemdo saulę“. Tikrai nuostabus didelis ekranas, kurio norėtųsi tik daugiau – tą siūlo atlenkiamas „Fold 4“, kurio apžvalgą rasite čia.

Nesu nei menininkas, nei mėgstantis rašyti ranka, todėl net ir nesugalvojau, kur man praverstų pridėtas rašiklis, galėtų jo ir nebūti. Tačiau mane pamokė kolega Robertas Narmontas – gi galima naudoti kaip nuotolinį pultelį, kai nori padaryti kadrą pastatęs telefoną.

Trumpai – telefonas be kompromisų.

„Aukščiausios klasės 2023 m. „Galaxy“ išmanusis telefonas neatneša nieko naujo ir įdomaus“, – savo išvadą rašo gsmarena.com apžvalgininkas. Kai esi taip aukštai, sunku kuo nustebinti. Tačiau, gal jis nemato to, kas nematoma, kaip ir ultravioletiniai spinduliai?

Išbandžiau „Samsung DeX“ ir pasigailėjau – tai buvo labiausiai erzinantis eksperimentas, kurį pastaruoju metu teko atlikti.

Ne visai „ultra“ dalis

Atėjai į darbą, vienu judesiu prijungei telefoną prie monitoriaus su pele ir klaviatūra, ir naudoji jį visą dieną lyg asmeninį kompiuterį. Reikia dirbti namuose? Nereikia temptis kompiuterio – viskas telefone.

„Samsung DeX“ pristatytas dar 2017 metais ir jau turėjo laiko subręsti.

„Jūsų įrenginys turi daugiau galimybių, negu jums atrodo. Rašykite pranešimus draugams, žiūrėkite filmą dideliame ekrane arba pasiruoškite svarbiam pristatymui – viską galite daryti su „Galaxy“ įrenginiu ir „DeX“. Tai puikus įrankis, padėsiantis atlikti daug darbų vienu metu, jis nuo šiol palaiko belaidžio sujungimo funkciją“, – taip funkciją pristato pati „Samsung“.

Aš daug nenorėjau – tik pabandyti telefonu dirbti vieną dieną ir parašyti šį tekstą.

Pirmas žingsnis – prijungiau „USB–C“ laidu monitorių, prie kurio jau buvo prijungta klaviatūra ir pelė. Viskas iškart pradėjo veikti be problemų.

Per visą ekraną matai išplėstą „Android“ aplinką, viskas išdėliota racionaliai, patogiai ir pradžioje nuteikė gana optimistiškai. Įsirašiau „OpenVPN“, be vargo susitvarkiau, kad galėčiau prisijungti prie darbo privataus tinklo.

Bet pirmoji problema kilo panorėjus pradėti rašyti apžvalgą. Čia nėra jokio teksto redaktoriaus. Gerai, kad turiu „Microsoft365“ paskyrą, pagalvojau. Netrukus parsisiunčiau „Word“, ir štai, gimsta šios eilutės.

Bet iškart kilo nusivylimas. Lyginant su kompiuterio versija, „Android“ operacinėje sistemoje „Word“ versija yra tiesiog skurdi funkcijų prasme. Ji labiau skirta dokumentų peržiūrai. Naršyklėje pateikiama internetinė „Word“ versija yra geresnė bei patogesnė, labiau įprasta darbui.

Bandau keltis ten. Bet kur tau. Bandai atsidaryti internetinę „Word“ – o tau vėl atidarinėja programėlę. Kaip ją įsirašiau, taip ją ir ištrinu. Vis tiek negaliu prisijungti prie „Word“ internetu – tada atidarinėja bendrą „Microsoft“ programėlę, kuri įrenginyje buvo įrašyta iš anksto. Trinu ir ją. Bandau vėl. Vis tiek naršyklėje negaliu atsidaryti „Word“ – tada telefonas atidarinėja „OneDrive“ saugyklos programėlę. Čia pasakau stop, nes saugykla debesyse man visada reikalinga, negaliu jos ištrinti.

Kiek paeksperimentavęs sugebėjau apeiti programėlės iškvietimą – kai naršykėje „Word“ atidarai naujame lange (tab), užsikrauna.

Ir vis tiek viskas buvo veltui. Pirmiausia, užsikrovė apkarpyta mobiliosios naršyklės versija. Nustatau krauti pilną versiją. Ji užskrovė, bet neveikė. Net ne tai, kad neveikė, bet bandant rašyti vieną sakinį, „Word“ ištrindavo ir sakinį, ir gabalą prieš tai rašyto teksto. Absurdas? Absurdas.

Šiuo atveju „Microsoft“ biuro paketas „Android“ operacinėje sistemoje man buvo visiškai netinkamas naudoti.

Keliuosi į internetinį „Google Docs“ ir jau bandau trečiu būdu pradėti rašyti tekstą. Viskas trumpam veikia sklandžiai. Tik kalbą iš lietuvių į anglų tenka perjunginėti pele, nes įprastos klaviatūros kombinacijos neveikia. Regis, kažkokių klavišų kombinacijų „Android“ ir programėlės turi, nes dažnai netyčia kas nors išsijungia, persikelia ar įvyksta, tau nesuprantant kodėl. Neturėjau kantrybės ieškoti, kas čia atsitinka ar mokytis naujų kombinacijų. Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.

Telefono „Chrome“ yra apgailėtina, jei bandai naudoti lyg kompiuterio

„Android“ programinės įrangos skurdumas tinka apibūdinti daugeliui telefone naudojamų programų, jei keli joms kompiuterio standartus. Ir blogiausia, kad tai taikytina pačiai naršyklei „Chrome“, kurioje iš esmės vyksta didelė dalis šiuolaikinio žmogaus gyvenimo. Kad ir kokia patogi „Chrome“ atrodytų naudojantis telefonu, bandant mobilią programėlę naudoti lyg stalinio kompiuterio pakaitalą, geriausias apibūdinimas – tragiška.

Pirma, amžinai vis svetaines krauna mobiliosios versijos, ir turi vargti perjunginėdamas. Net kartą nustačius, nebūtinai kitą kartą vėl užsikraus pilna versija.

Antra, veikia nesklandžiai. Atsidarius naują langą ir skubant rašyti adresą – niekas nevyksta, turi pele užvesti ir paspausti ant adreso laukelio, kad apskritai galėtum pradėti adresą įvedinėti.

Trečia, nėra įrankių, kuriuos naudoji tradiciniame kompiuteryje. Pvz., žymių (Bookmark) juosta, įskiepiai ir t.t. Net negali atsidaryti viso aplanko su žymėmis. Aš turiu daugiau nei 50-ies svetainių sąrašą, kurį kompiuteryje vienu paspaudimu paleidžiu atėjęs į darbą, jis apima ir internetinius darbo įrankius, ir naujienų svetaines, kurias seku. Telefone kiekvieną tenką atidarinėti po vieną.

Ar pamėginau atidaryti visas 50+? Be abejo. Kaip veikia? Buvau ir nustebintas, ir nuviltas. Nustebintas, nes iš tiesų telefonas atlaikė: ir užkrovė visus langus, jie veikė gana sklandžiai, perjungimas tarp jų buvo gana greitas, nestrigo. Tačiau nėra įmanoma navigacija tarp langų (tab’ų). Vienu metu matyti ne visus 50, kaip kompiuterio naršyklėje, o pavaizduojami tik 22, o kiti nuslenka į ekrano paraštes ir tampa nepasiekiami. Pele neįmanoma “tab’ų” juostos paslinkti. Kad vėl pasiekčiau langą su savo rašomu tekstu, teko daugiau nei pusę “tab’ų” uždaryti.

Ketvirta, neveikia čia jokie klaviatūros trumpiniai, todėl negali tikėtis, kad spausdamas ant nuorodos ir laikydamas CTRL klavišą, atidarysi puslapį naujame lange. Nieko panašaus.

Jei bandai į paieškos laukelį įvesti ieškomą frazę, tau „Google“ pasiūlo „Autocomplete“ sąrašą – pasirenku ir spaudžiu tab, kaip įpratęs. Naršyklė ne krauna paiešką, bet tiesiog ištrina tai, ką buvai suvedęs.

Penkta, kartais net ir nustačius kai kurių svetainių pilnas versijas, pvz., „Gmail“, vis tiek užkraunamos kažkokios hibridinės versijos, neprimenančios kompiuteryje matomos „Gmail“ versijos. Kai kurių svetainių apskritai neužkraus, pvz., „Netflix“ – bet apie tai vėliau. Turbūt nereikia sakyti – telefoninės pašto programėlės dideliame ekrane sukelia nepilnavertiškumo kompleksą.

Šešta, žiauriai nervina svetainių kaitaliojimas į „appsus“. Jei naudojant telefoną įprasta, bet naršant kompiuteriu, viską nori matyti vienoje naršyklėje, o ne dešimtyje programėlių. Vyksta taip – paspausi, tarkime „Reddit“ nuorodą, iššoka „Reddit“ programėlė. Spausi „Delfi“ nuorodą, atsidarys „Delfi“ programėlė.

Tačiau galutinai darbo eksperimentą nužudė bandymas „multitaskinti“, arba daryti kelis darbus vienu metu. Norėjau telefono specifikacijas nusirašyti iš kito lango, kad pusėje ekrano būtų vienas naršyklės langas, kitoje pusėje – kitas.

Paprastai paimti naršyklės vieną „tab“ (langą) ir jį nutempti nepavyks, tačiau atsidaryti kelis „Chrome“ langus ir juos patogiai išdėlioti skirtingose ekrano pusėse įmanoma. O tuomet staigmena.

„Google Docs“ staiga ima elgtis keistai, ir išdidėja (zoom) tiek, kad nebeįmanoma matyti daugiau nei kelis žodžius. Neprašytas. Bandai mažinti, atstatai, vos spusteli pele, vėl tas pats.

Net tekstą kelis kartus pabandžius vėl sumažinti (CTRL ir pelės ratuko kombinacija, be abejo, neveikia, reikia naudoti telefono ekraną didinant ir mažinant vaizdą pirštais), vėl pradėdavau iš naujo – vėl vaizdas išdidėdavo. Tiesiog neįmanoma, tiek ir naudos iš tų dviejų langų.

Daug kritikos liks neparašyta. Pvz., Dingsta daug dinamikos, pvz., negali užvedęs pelės ant nuorodos tikėtis, kad pelės kursorius pasikeis į „rankelę su pirštu“.

Jau nekalbant apie tai, kad nėra būdo dėti Lietuviškų kabučių, ilgesnio brūkšnio. Bandžiau įvairias kombinacijas, kurias naudoju „Windows“, pvz., Alt+0150, tačiau neveikia.

Bet gal galima žiūrėti serialus ar transliacijas dideliame ekrane?

Kitas pažadas – turinio vartojimas dideliame ekrane? Galbūt brangus telefonas, prijungtas prie ekrano, galėtų atstoti pramogų konsolę?

Čia buvo staigmena, kad ekranas veikė tik nedidele 1080p rezoliucija, o nustatymuose nebuvo galima jos padidinti. Tai tiek iš to 4K, HDR, „Dolby Vision“ burtažodžių. Pigūs priedėliai televizoriui tai gali, o štai brangus telefonas – ne.

Mobilioji „Youtube“ programėlė dideliame ekrane tiesiog savaime atrodo neišbaigta ir nepatogi. Tačiau „Chrome“ naršyklėje atsidaro pilna „Youtube“ versija.

Specialiai nustačiau 4K transliaciją „Youtube“ svetainėje – pavyko, kad ir neišnaudojami ekrano pikseliai. Tačiau transliacija pasižymėjo tuo, kad dalis kadrų „numetama“ net ir žiūrint mažesne raiška, atrodė ne visai sklandžiai. Tikriausiai problema yra ne telefono spartos trūkumas, bet menkas optimizavimas. Bandant paleisti du „Youtube“ įrašus atskiruose languose, vienu metu veikia tik vienas.

Bandant atsidaryti „Netflix“ naršyklėje, vėlgi, esi pirmiausia priverstas atverti programėlę. Tik kad ji dideliame ekrane baisoka. Ir čia išlenda dar viena klaida. Telefonas palaiko HDR, tačiau prijungtame ekrane – tai nepalaikoma. „Netflix“ programėlė to nežino, ir transliuoja HDR vaizdą, kuris ekrane yra tampa itin tamsus ir sunku ką nors įžiūrėti.

Programėlę tenka trinti, kad galėčiau atsidaryti „Netflix“ naršyklėje. Vėl, nustatai, kad krautų pilną svetainę, ir tada gauni pranešimą – ne, negalima, nes privalu atsisiųsti programėlę.

Tokių problemų nekilo su „Disney+“, kur viskas veikė tiesiog naršyklėje.

O Gal telefono žaidimai geriau atrodytų dideliame ekrane? Pabandžiau paleisti „Diablo Immortal“, ir iškart buvau įspėtas, kad dalies žaidimų, skirtų liečiamam ekranui, tiesiog nebus galima žaisti. Taip ir buvo. gali bandyti su pele spaudyti įvairias ekrano vietas, ir atlikti tai, kam paprastai naudojami abiejų rankų pirštai, tačiau praktiškai žaisti neįmanoma.

Apibendrinant – vaizdo transliavimui ar kitoms pramogoms dideliame ekrane „DeX“ kol kas taipogi netinka. Jis neišnaudos jūsų turimo ekrano galimybių, o patirtis bus prastesnė, nei užtikrintų tiesiog išmanaus televizoriaus programėlės.

Vietoje apibendrinimo: puikus telefonas, kuriam kompiuterio „kelnės per didelės“

Tą patį telefoną naudoti kaip kompiuterį ir darbus turėti kišenėje, atrodo viliojanti galimybė. Deja, kol kas tai labiau savęs kankinimas nei reali alternatyva. Net jei visas darbas telpa į elektroninį paštą ir paprastus tekstinius dokumentus, kol kas „Samsung DeX“ neleis susitvarkyti netgi su tuo – programėlės skurdžios, naršyklė apribota, o ir įprasti įrankiai joje veikia „kreivai“ arba visai neveikia.

Rašant šį tekstą patyriau tik frustraciją, turėjau mesti eksperimentą ir apžvalgą pabaigti rašyti kompiuteriu. Klausiau savęs, ar kas nors pačioje „Samsung“ kompanijoje realiai bent bandė naudoti? Iš dalies kalti ir programų kūrėjai – menkas palaikymas, trūkumai akis bado.

Viskas iš esmės pasikeistų suteikus „DeX“ aplinkoje galimybę naudotis pilna „Chrome“ versija, kurioje veiktų visos interneto svetainės taip kaip kompiuteryje. Tuomet bent būtų galima išsiversti su „debesų“ įrankiais. Kol kas telefonas lieka naudotis analoginiais negrabiais pirštais, o ne klaviatūromis ir pelėmis. Gaunama patirtis neprilygo kokiam šimtą eurų tekainuojančiam kišeniniam kompiuteriukui „Raspberry Pi“.

Kur „ultra“ lieka „ultra“ – kišenėje galima turėti prilygstančių neturintį „Android“ telefoną.