Ozonatoriai, jonizatoriai, UV ir kiti oro valytuvai: profesorius Žilinskas paaiškino skirtumus ir pasakė, ką apie juos galvoja

Atėjus rudeniui ir peršalimų sezonui, suaktyvėjo reklamos, siūlančios įvairiausių rūšių oro valytuvus. Tačiau jie gali ne tik padėti, bet ir pakenkti. Vilniaus universiteto Organinės chemijos katedros profesorius Albinas Žilinskas patikina, kad nenorėtumėte kvėpuoti ozonu ar apsišviesti ultravioletiniais spinduliais. O ar jis pats kurį nors prietaisą naudotų?

Virusai, mikrobai ar grybelių sporos nėra pageidautini namų aplinkoje – todėl pardavėjai siūlo šimtus pasirinkimų: orą švitinti ultravioletiniais (UV) spinduliais, gamintis ozoną, jonizuoti, filtruoti. Tačiau orą ozonuojantys prietaisai gali padaryti nemažai žalos plaučiams, įspėja JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA). O UV lempas naudojantys prietaisai, jei naudojami netinkamai, gali pakenkti akims ar odai.

Apie šiuos prietaisus pasikalbėjome su profesoriumi A. Žilinsku.

Ozonatorius – reikia būti atsargiems, nebūti toje pačioje patalpoje

„Ozonatorius yra elektrinis įtaisas, kuris deguonies molekules verčia į ozono – kažkoks procentas deguonies, kuris yra ore, pavirsta ozonu. Ozonas yra žymiai už deguonį aktyvesnis junginys, oksidatorius, ir jis užmušinėja visokias bakterijas, kitokius mikroorganizmus, kurie yra toje patalpoje. Ozonavimą galima naudoti ne tik orui gryninti, bet galima ir vandenį ozonuoti, galima panaikinti negerus kvapus ir panašiems dalykams“, – sako Vilniaus universiteto Organinės chemijos katedros profesorius Albinas Žilinskas.

Profesorius paaiškina, kaip veikia šis procesas: ozonatoriaus prietaise didelė įtampa tarp dviejų elektrodų skelia kibirkštį, ir tuomet, aukštoje temperatūroje iš trijų deguonies molekulių O2 gaunamos trys ozono molekulės O3.