Mano kelionė į metavisatą: klausimai apie pinigus „Decentraland'e“ kelia pyktį

Aikštėje stovi būrys sustingusių žmonių. Jie visi žiūri į centre esantį fontaną. Vienas jų, su roboto veidu, atsisuka ir nebyliai įsispokso į mane. Jam už nugaros keli žmonės nukrenta iš dangaus. Taip mane pasitiko skaitmeninis pasaulis „Decentraland“. Po to viskas buvo tik keisčiau.

2021 metais „Facebook“ persivadino į „Meta“ ir paskelbė apie savo viziją tapti metavisata. Kol kas nėra bendro sutarimo, kas būtent tai yra, bet pagrindiniai bruožai ryškėja: įsivaizduokite, kad ryte jūsų skaitmeninis avataras dalyvauja darbo susitikime, per pietus nukeliauja į prekybos centrą apsipirkti, o vakare su draugais žiūri filmą. Viskas vyksta nė karto neatsijungiant nuo platformos, tiesiog šokinėjant nuo vienos veiklos prie kitos.

Kol kas šioje srityje nėra aiškaus lyderio, bet netrūksta bandančių juo tapti. Vienas jų – „Decentraland“, visuomenei prieinamas nuo 2020 m. vasario. „Decentraland“ pasaulis suskirstytas į sklypus, kuriuos galima įsigyti kaip nepakeičiamus žetonus (angl. non-fungible token, NFT). Įsigijęs sklypą, gali jame statyti, eksponuoti meną, rengti vakarėlius ar tiesiog laukti, kol pakils jo vertė. Pirmieji vartotojai sklypus įsigijo po 20 JAV dolerių, o 2021 m., prasidėjus NFT ir kripto žetonų karštligei, buvo pranešimų apie „Decentraland“ žemės sklypus, parduotus nuo 6 000 iki 100 000 JAV dolerių.

„Decentraland“ pasaulis suskirstytas į 90 000 sklypų. Žali plotai vaizduoja platformos kūrėjų rezervuotus sklypus. Tamsiai pilki – pardavinėjami kaip NFT. Ekrano nuotrauka.