IRT sritis, pagal Lietuvos sumanios specializacijos koncepciją, yra viena iš trijų prioritetinių. Ji – didelis prioritetas ir visame pasaulyje. Nuo greito keitimosi informacija iki ryšių, IRT yra varomoji jėga ir šiuolaikinės visuomenės pamatas, lemiantis technologinius laimėjimus visose ekonomikos šakose, nesvarbu, ar tai būtų proveržio technologijų ar inovatyvių sprendimų kūrimas, ar kasdienės žmonių patirties tobulinimas.
„Pastebėjome, kad Lietuvoje informacija apie IRT prioritetą yra fragmentiška, trūksta duomenų priimti aiškius sprendimus ir pasiūlyti priemonės bei veiksmus, skatinančius šio sektoriaus plėtrą mūsų šalyje. Dėl to atlikome IRT pasaulinių tendencijų apžvalgą ir šiuo metu rengiame Lietuvos IRT plėtros kelrodį, kuriame pateiksime aiškias kryptis ir rekomendacijas šios srities plėtrai“, – sako Martynas Survilas, Inovacijų agentūros „ICT Lab“ skyriaus vadovas.
Europos Sąjunga stiprina IRT sektorių
Viena iš svarbiausių ir didžiausią įtaką turėsiančių IRT sričių – dirbtinis intelektas. Jau dabar tai yra labiausiai pasaulyje finansuojama sritis, į kurią investicijos intensyviai auga. Pastebėta, kad kol kas ES atsilieka privačių dirbtinio intelekto investicijų aspektu: 2022 m. ES investuota apie 5 mlrd. Eur, Kinijoje – 12,31 mlrd. Eur, o JAV – net 43,48 mlrd. eurų.
IRT sprendimai yra svarbūs ir saugumui užtikrinti. Numatyta, kad 2021–2027 m. laikotarpiu ES kibernetiniam saugumui stiprinti bus skirta apie 2 mlrd. eurų.
„Pasaulio ir regioninių galių susidūrimai panaudojant ekonominę, pramoninę ar technologinę galią yra didžiulė rizika. Jau dabar patiriame prekybos karus ir sankcijas, veikiančias IRT per strateginių vertės grandinių sutrikdymus. Kita rizika yra dezinformacija, plintanti socialiniuose tinkluose, pasitelkiant automatizavimo ir mašininio mokymosi technologijas, kaip botai, imituojantys žmogaus rašytą tekstą, ar giliosios „deepfake“ klastotės – visa tai ardo socialinę darną, skatina poliarizaciją“, – teigia M. Survilas.
Siekiant spręsti globalius IRT iššūkius ir užtikrinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros taikymą bei inovacijų kūrimą, ES kuria įvairius finansavimo mechanizmus, vienas jų – Europos Horizonto programa, kuriai numatytas net 95,5 mlrd. Eur finansavimas. Taip pat iki 2025 m. planuojama išugdyti 250 000 naujų IRT specialistų, kurie galės diegti naujausias technologijas įmonėse visoje ES.
Didelės investicijos Lietuvoje nukreiptos į IRT
Daugeliu ES kuriamų finansavimo priemonių gali pasinaudoti ir Lietuvos įmonės. Inovacijų agentūros atliktoje apžvalgoje identifikuota, kad vien mūsų šalyje 2023–2030 m. laikotarpiu suplanuota 30 finansavimo mechanizmų, skatinsiančių inovacijas IRT sektoriuje. Jų bendra vertė siekia beveik 1 mlrd. eurų. Daugiau nei du trečdaliai skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veikloms, 261,7 mln. eurų – IRT.
„17 finansinių mechanizmų identifikuoti kaip bendrieji, kur IRT sektoriaus įmonės gali dalyvauti, bet konkuruoja su kitų sektorių įmonėmis, 13 – tikslingai orientuoti į IRT prioritetą ir jos tematikas. Nuo pasaulinių tendencijų neatsiliekame – ir pas mus labiausiai finansuojama IRT sritis yra dirbtinis intelektas bei didieji duomenys. Jai 2023–2030 m. laikotarpiu numatoma skirti 90 mln. eurų“, – kalba M. Survilas.
Pagrindinės IRT tematikos: dirbtinis intelektas ir didieji duomenys, daiktų internetas, kibernetinis saugumas, finansinės technologijos ir blokų grandinės, audiovizualinių medijų technologijos ir socialinės inovacijos, išmaniosios transporto sistemos.
Siekdama kryptingai auginti IRT sektorių Lietuvoje, Inovacijų agentūra rengia IRT plėtros kelrodį. Jis leis pažvelgti į prioritetinių temų ekosistemas, jų sąsajas, nusibrėžti ateities technologijų kryptis, pateikti duomenimis grįstas rekomendacijas politikos formuotojams ir įgyvendintojams, siekiant didinti IRT sektoriaus sėkmę ir pridėtinę vertę Lietuvoje.
Informacinių ir ryšių technologijų pasaulinių tendencijų apžvalga čia.
Pagrindinės IRT pasaulinių tendencijų apžvalgos įžvalgos trumpai čia.