JAV, Rusija, Kinija turi didžiulius branduolinius arsenalus ir nesutaria, kaip juos reikėtų valdyti. Anksčiau Rusija sustabdė dalyvavimą branduolinės ginkluotės ribojimo sutartyje. Laimei, branduolinės galvutės šiuo metu guli dešimtmečius nejudinamos požeminėse saugyklose. Tačiau kas atsitiktų, jei kuri nors valstybė sumanytų jas panaudoti, ekspertų klausė wired.com.
„Iš tikrųjų tai niekas nežino“, – sako Stevenso technologijos instituto branduolinių ginklų istorikas Alexas Wellersteinas.
XX amžiuje buvo atlikta daugiau nei 2000 branduolinių ginklų bandymų, daugiausia juos atliko JAV ir Sovietų Sąjunga. Ir nors tai įrodo valstybės branduolinius pajėgumus, anksčiau atlikti testai negarantuoja, kad raketoje ar kitoje pristatymo sistemoje įmontuota kovinė galvutė suveiktų ir šiandien.
Kiek iki šiol žinoma, JAV tik viena sykį su realia raketa išbandė realią branduolkinę kovinę galvutę, dar 1962 metais. Tuomet ji buvo paleista iš povandeninio laivo. Sovietų Sąjunga panašų bandymą atliko po metų, o Kinija – 1966 metais. Nuo tada nei viena valstybė niekada nebandė paleisti tarpžemyninės balistinės raketos su realia kovine galvute. Kodėl? Raketa gali susprogti dar paleidimo aikštelėje – niekas nenorėtų tokios katastrofos, sako A. Wellersteinas.
Tačiau karą Ukrainoje pradėjusi Rusija švaistosi vis aštresniais branduoliniais grasinimais, Vladimiras Putinas grasino atnaujinti branduolinius bandymus. Rusija turi apie 4500 branduolinių galvučių, skaičiuoja Amerikos mokslininkų federacija. Iš jų maždaug 2000 galvučių laikomos taktinėmis – mažesnio galingumo, kuris neva nebūtų per didelis naudoti mūšio lauke.
Kiek iki šiol žinoma, Rusija nepradėjo jokių taktinių galvučių „poruoti“ su pristatymo sistemomis, pvz., raketomis. Tai jau reikštų tam tikras saugumo rizikas.
Teoriškai, yra visa grandinė, kas galėtų atsitikti ne taip. Pirmiausia, pačios pristatymo sistemos gali būti nepatikimos. Rusija daugybę problemų patiria naudodama įprastą ginkluotę, o praėjusį pavasarį JAV pareigūnai skaičiavo, kad 20-60 proc. Rusijos raketų sugenda – arba nepavyksta jų paleisti, arba jos nepataiko ten, kur numatyta. Tačiau paleidžiant strateginį branduolinį užtaisą „tikslumas yra gerokai mažiau svarbus“, pripažino JAV Gynybos departamento vienas iš vyresniųjų vadovų Markas Schneideris.
Rusija turi pakankamai raketų, kad paleistų branduolinį ginklą „daugmaž“ ten kur norėtų, net jei ir reikėtų ne vieno bandymo.
O kaip su pačiomis galvutėmis? Modernūs termobranduoliniai užtaisai yra itin sudėtingi mechanizmai, kurie iniciuoja specifinę sprogimų seką, kuri kartais kaip apibūdinama branduolių skilimo – sintezės – skilimo reakcija, kuri išskiria milžinišką energijos kiekį.
„Wired“ kalbinti pašnekovai atkreipia dėmesį, kad dalis galvučių sukurtos prieš dešimtmečius, o per laiką jų dalys turėtų būti atidžiai patikrintos, ar nesugedusios, nepaveiktos, ar nereikia jų keisti/atnaujinti. Dalį komponentų šiuo metu gali būti gauti itin sudėtinga dėl pasikeitusių gamybos praktikų ir apimčių. Galima atrasti pakaitalų nebegaminamiems komponentams ar medžiagoms galvutėje, tačiau be viso įtaiso bandymų galima tik tikėtis, kad jis veiktų.
2000-ųjų pradžioje JAV pati turėjo problemų, kai branduolinėms galvutėms reikėjo gauti įslaptintos medžiagos, kurios paskirtis taipogi įslaptinta, o kodinis pavadinimas – FOGBANK. Ataskaitose teigiama, kad kariuomenė turėjo iš naujo išmokti, kaip gaminti šią medžiagą. Tikėtina, kad rusai gali turėti panašių ar didesnių problemų.
Branduolinės galvutės kartais būdavo ir pagaminamos su trūkumais. Pavyzdžiui JAV gaminta W47 viduje turėjo laidą, kurį reikėjo ištraukti aktyvuojant ginklą. Tačiau per laiką šis laidas tapdavo trapus ir nutrūkdavo, arba įstrigdavo aktyvavimo metu. Metalai, naudojami galvutės viduje, per laiką taipogi tampa trapesni, kadangi juos veikia nuolatinė radiacija. Labai brangūs komponentai, tokie kaip tritis, vandenilio izotopas, reguliariai turi būti keičiamas.
Apibendrinant – branduolinės galvutės yra jautrūs maži prietaisai, kurių dar ir išbandyti nelabai galima. JAV naudoja specialią rentgeno vaizdavimo sistemą, kuri atvaizduoja, kaip suveikia kovinė galvutė, tačiau nesukeliant branduolinio sprogimo, naudojant plutonio pakaitalus.
JAV ekspertai vis tik vertina, kad Rusijos branduoliniai ginklai būtų tinkami naudoti –neprotinga būtų manyti kitaip. Mat didelį arsenalą turinti Rusija dažnai atnaujina savo kovines galvutes, tikina JAV branduolinių ginklų politikos specialistė Amy Woolf.
Yra ir žmogiškasis faktorius – ar nesudrebės ranka prieš tokį ginklą paleidžiant. Sunku prognozuoti, kas ir kaip elgtųsi tokiu scenarijumi. Bet ir čia „Wired“ kalbinti ekspertai sutinka, kad Rusijos kariuomenės pavaldumo grandinė yra gana lojali. V. Putinui, priešingai nei JAV prezidentui, kad autorizuotų branduolinio ginklo naudojimą, reikia dviejų jo vyriausybės narių pritarimo: gynybos ministro ir generalinio štabo viršininko.
Viltis, kad branduoliniai ginklai nesuveiktų, yra prasta patarėja. Tačiau tokių ginklų panaudojimas yra mažai tikėtinas. A. Woolf teigia, kad V. Putinas iš to gautų mažai naudos Ukrainoje, kad ir kaip būtų nusivylęs dėl nesėkmių ir nuostolių mūšio lauke. Tačiau tabu sulaužymas turėtų nepamatuojamų pasekmių pasauliniu mastu, ir ekonomiškai, ir diplomatiškai.