Taupo pinigus ir laiką
Šis paramos kvietimas sudaro sąlygas gyventojams pasikeisti taršius šildymo katilus į tvaresnius ir kur kas efektyvesnius šilumos siurblius. Teigiama, kad tai yra efektyvus, aplinką tausojantis šildymo būdas, kuris palaiko pastovią šilumos ir vandens temperatūrą, nereikalauja daug priežiūros, jį patogu naudoti, tad taupomi ne tik finansai, energetikos ištekliai, bet ir laikas, skiriamas įrenginio priežiūrai.
„Ignitis“ šilumos siurblių produkto vadovas Justas Kersnauskas teigia, kad vis daugiau žmonių galvoja apie tvarumą, apie aplinkai draugiškus ir laiką taupančius šildymo sprendimus, o APVA teikiama parama sumažina asmeninių finansinių investicijų dydį.
„Inovatyvūs šildymo sprendimai užtikrina ilgaamžį ir patikimą rezultatą – energijos išteklių taupymą, aplinkos tausojimą ir mažesnes išlaidas. Vienas iš tokių sprendimų yra šilumos siurbliai. Jie, naudodami bazinius termodinamikos dėsnius, didelę dalį reikiamos energijos šildymui, vėsinimui ar karšto vandens ruošimui pasisavina iš aplinkos“, – aiškina J. Kersnauskas.
Šiais metais APVA paramai šilumos siurbliams skiriama net 25 mln. eurų, antram kvietimui, kuris prasidėjo pirmadienį, suplanuoti 15,3 mln. eurų.
Daug pliusų, bet reikia ir sąlygų
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas pasakoja, kad gyventojai pastaruoju metu įsirengia išties daug šilumos siurblių.
„Sprendžiant pagal paskutinio finansinės paramos etapo duomenis, keturi iš penkių gyventojų rinkosi šilumos siurblį, o vienas – biokuro katilą. Atitinkamai bus įrengta 29 megavatų (MW) galios šilumos siurblių ir 10 MW galios biokuro katilų. Tokį šilumos siurblių populiarumą lemia tai, kad šis sprendimas tinka iš esmės bet kokiam būstui. Jis energetiškai efektyvus, jam nereikia kirsti stogo, turėti ar pastatyti kamino, o vėliau – sandėliuoti kuro“, – teigia ekspertas.
Pasak jo, nors rekordiškai išaugusios elektros kainos dabar kelia daug nerimo, reikia nepamiršti, kad ir gamtinės dujos neseniai mušė savus kainų rekordus. M. Kavaliausko teigimu, tikėtina, kad laukiantis šildymo sezonas bus vienas brangiausių, bet didinami atsinaujinančių energetikos šaltinių – saulės, vėjo – pajėgumai ilgainiui sudarys sąlygas elektrai pigti, atitinkamai taps pigesnis ir būsto šildymas elektra, o dujų bus stengiamasi atsisakyti.
Vis dėlto, net ir pats inovatyviausias bei efektyviausias šilumos siurblys gali nuvilti, jei nebus atsižvelgiama į individualius būsto aspektus. Šilumos siurbliai pirmiausiai rekomenduojami naujiems, aukšto energetinio efektyvumo arba renovuojamiems būstams.
„Jeigu būsto šilumos varža bus prasta, šiluma, nepaisant to, kokiu būdu ji pagaminta, būsto viduje neišsilaikys. Tai yra aksioma, kuri galioja visais be išimties atvejais. Jei būstas nėra naujas, jei jis nėra apšiltintas, iš esmės nėra svarbu, kaip jūs šildotės. Šilumos nuostoliai tokiu atveju bus dideli, kaip ir sąskaitos. Ignoruoti būsto sandarumo parametrus yra neprotinga“, – pastebi M. Kavaliauskas.
Šilumos siurbliai gali būti naudojami gyvenamuose namuose, butuose, soduose ar vasarnamiuose. Oras–vanduo tipo šilumos siurbliai tinka grindų ar radiatorių šildymo sistemai. Tuo tarpu oras–oras tipo šilumos siurbliams palanku, kai patalpos yra erdvios, atviros, su kuo mažiau pertvarų: tokiu atveju šilto oro srautas gali judėti laisvai ir pasiskirstyti tolygiai.
„Įdomu tai, kad visi šilumos siurblių sprendimai gali būti derinami ir su kitomis šildymo alternatyvomis. Oras–vanduo šilumos siurbliai taip pat gali būti įrengiami lygiagrečiai ir su kitokio tipo šildymo katilais, jeigu katilinėje galimas kombinuotas katilų sujungimas“, – sako ekspertas.
Renkantis šilumos siurblį, svarbu tinkamai parinkti jo galingumą, kad sąnaudos būtų optimalios ir įrenginys gebėtų palaikyti tinkamą temperatūrą net ir susidarius atšiaurioms sąlygoms. Šilumos siurbliai kaip joks kitas šildymo būdas gerai dera su saulės elektros sprendimu namams, įsirengiant nuosavą saulės elektrinę ar įsigyjant dalį nutolusiame saulės parke. Pasigaminta saulės elektra padeda suvaldyti išlaidas ir sustiprinti namų ūkio atsparumą rinkoje kylančioms elektros kainoms.
„Be to, šilumos siurblys nedidina gaisro pavojaus, kurį pirmiausiai kelia naudojamas kietasis kuras, taip pat – nekokybiškai įrengtos, nusidėvėjusios arba neteisingai prižiūrimos kaminų sistemos. Privalumas ir tai, kad būste ar pagalbinėse patalpose nereikia skirti vietos kietajam kurui sandėliuoti“, – pabrėžia M. Kavaliauskas.
Pataria atkreipti dėmesį į kelis dalykus
Energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas teigia, kad nors šilumos siurbliai yra įrenginiai, įkūnijantys šiuolaikišką technologiją, viskas priklauso nuo konteksto – kokioje aplinkoje, kokio tipo siurblį norima įsigyti ir ką tuo norima pasiekti.
„Geriausiai jie dirba išėjimo žemesnių temperatūrų diapazone – iki maždaug 45 °C. Jei išėjime reikalinga aukštesnė temperatūra, jų efektyvumas gerokai krenta. Todėl dažniausiai jie naudojami ne radiatorių, o grindų šildymui (išėjime 35 °C).
Geoterminė schema (žemė–vanduo) brangi dėl to, kad reikia gręžti giluminius gręžinius grunte. Tai didelė investicija, ilgas atsipirkimas, jei toks apskritai yra. Naudojama, kai nėra kitų alternatyvų, jei reikia įrengti ekologišką autonominį šildymą ten, kur nėra dujų, o malkos sudaro nepatogumų. Didelis to privalumas – gerai dirba ir žiemą, kadangi šilumą paima iš žemės.
Oras–vanduo – gerokai pigesni, todėl labiausiai paplitę. Jie šilumą paima iš oro. Esant žemoms temperatūroms, žemiau – 10 °C, jų efektyvumas smarkiai krenta ir jie vis labiau priartėja prie elektrinio šildytuvo. Be to, šie siurbliai sukelia tam tikrą triukšmą“, – perspėja R. Zabarauskas.
Anot jo, šilumos siurblių atsipirkimas priklauso nuo konkrečios schemos ir nuo šilumos bei elektros kainų. Gerai sukonstruotoje schemoje jie gali atsipirkti per 6–8 metus.
Baiminamasi, kad kai yra labai šalta, šilumos siurbliai „valgo“ daug elektros energijos ir tampa itin brangiu prietaisu. Energetikos ekspertas tvirtina, kad tai yra tiesa, jei kalbama apie oras–vanduo šilumos siurblius.
„Jų COP (angl. coefficient of performance, liet. našumo koeficientas) žemėjant temperatūrai sparčiai krenta. Jų efektyvumo riba yra apie –10 °C, prie tokios COP artimas 2. Vadinasi, su 1 dalimi elektros siurblys pagamins 2 dalis šilumos. Jei elektra kainuoja 30 ct/kWh, o šiluma 10 ct/kWh, tai tokioje temperatūroje aiškiai neapsimoka, nes sunaudojama 30 ct, o pagaminama 20 ct. Jei lauke yra 7 laipsniai šilumos, tada COP bus apie 3,5 ir sunaudoję 1 dalį elektros, pagaminsite 3,5 dalies šilumos. Sunaudoję 30 ct, pagaminote 35 ct – jau apsimoka.
Tačiau tai yra netiesa, jei kalbama apie geoterminius siurblius. Jie ima šilumą iš žemės, taigi ir žiemą gali dirbti beveik taip pat efektyviai, kaip ir vasarą“, – pabrėžia pašnekovas.